Vakar Vilniuje pristatytas seniausias mūsų laikus pasiekęs molbertinės tapybos kūrinys Lietuvoje – ką tik baigta restauruoti Lukiškių Dievo Motinos ikona (XV a. pab. – XVI a. pradžia).

Iki ikoną palietė restauratoriai, ji buvo laikyta vėliau sukurtu kūriniu. Pertapant daug kartų, paveikslas buvo labai pakeistas, tad kelis šimtmečius jos atvaizdas Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje atrodė jau kitaip. Ir tik po penkerių metų tyrimų ir restauravimo atidengta pirminė, autentiška Lukiškių Dievo Motinos ikonos tapyba, nustatyta jos kilmė ir patikslintas ikonos sukūrimo laikas.

"Jei seniausiu dailės kūriniu Lietuvoje tituluojame Vilniaus katedroje esančią Jėzaus nukryžiavimo scenos freską (XIV a. pab. – XV a. pr.), tai Lukiškių Dievo Motinos ikoną turime pagrindo laikyti seniausiu Lietuvoje esančiu istoriniu paveikslu", – sakė Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Prano Gudyno restauravimo centro tarybos vadovas Romualdas Budrys.

"Dievo Motinos ikoną į Lietuvą atvežė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas Gosievskis (?–1683). Po jo mirties, generolo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai jau turėjo stebuklais garsėjančią Marijos statulėlę, todėl ikoną 1684 m. dovanojo Vilniaus šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui.

Daktarė Tojana Račiūnaitė, atlikusi išsamius istorinius ir menotyrinius ikonos tyrimus, teigia, kad "patekusi į katalikų bažnyčią, ikona tapo kultiniu atvaizdu. Nuo 1684 m. Vilniaus dominikonų vienuolyne pradėti patirti stebuklai, susiję su Lukiškių Dievo Motinos atvaizdu, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje "Mistinis fontanas".

Restauruojant nustatyta, kad ši ikona yra XV a. pabaigoje Rusijoje labai išplitusio Smolensko Hodegetrijos ikonografinio tipo. Kompozicija, piešinys, tapybos pobūdis ir technika leidžia ją sieti su XV a. pab. – XVI a. pr. Vidurio ir Šiaurės Rusijoje žymiausia Maskvos, arba Dionisijaus ir jo aplinkos, mokykla, vadinamuoju dionisiškuoju stiliumi.