Prancūzų slaptosios tarnybos naras, kuris pritvirtino minas, prieš 30 metų Naujojoje Zelandijoje paskandinusias „Greenpeace“ flagmaną „Rainbow Warrior“, sekmadienį interviu interneto svetainei „Mediapart“ atsiprašė už savo veiksmus.

Jeanas-Lucas Kisteras (Žanas Liukas Kisteras), kurio veidas per valandos trukmės filmuotą interviu nebuvo uždengtas, sakė manantis, kad atėjo laikas atsiprašyti portugalų fotografo Fernando Pereiros (Fernandu Pereiros), kuris žuvo per tą sprogimą, šeimos, „Greenpeace“ ir Naujosios Zelandijos žmonių.

„30 metų po to įvykio, dabar, kai emocijos nuslūgo, taip pat su perspektyva, kurią dabar turiu iš savo profesinio gyvenimo, pamaniau, kad man atėjo laikas išreikšti ir savo didžiausią apgailestavimą, ir savo atsiprašymą“, – sakė J.-L.Kisteras.

1985 metų liepos 10 dieną „Rainbow Warrior“ buvo prisišvartavęs Oklande, pakeliui į protestą prieš prancūzų branduolinius bandymus Mururoa atole, esančiame maždaug 1 200 km į pietryčius nuo Taičio.

J.-L.Kisteras dirbo Prancūzijos žvalgybos agentūrai DGSE, kuri įvykdė beprecedentę misiją „Greenpeace“ sustabdyti, be perspėjimo susprogdindama taikų protesto laivą draugiškos šalies vandenyse.

Jis priklausė vadinamajai trečiajai komandai, kurios misija buvo pritvirtinti dvi dideles minas prie to pertvarkyto tralerio korpuso, ir dirbo su kitu naru Jeanu Camas (Žanu Kama).

Trečias tos komandos narys, Gerard‘as Royalis (Žeraras Ruajalis), Prancūzijos dabartinės aplinkos ministrės ir buvusios kandidatės į prezidentus Segolene Royal (Segolen Ruajal) brolis, po tos slaptos operacijos paėmė abu narus į valtį.

„Ant mano sąžinės guli vieno nekalto vyro kraujas ir tai mane slegia, – interviu sakė J.-L.Kisteras, kuris buvo aiškiai užvaldytas emocijų. – Mes ne šaltakraujiški žudikai. Mano sąžinė paskatino mane atsiprašyti ir pasiaiškinti“.

Jis sakė, jog misija, kurią įvykdyti tai 12 žmonių komandai įsakė tuometinis Prancūzijos gynybos ministras Charles'is Hernu (Šarlis Herniu), buvo „neproporcinga“, ir tvirtino, jog vyriausybė atmetusi kitus, ne tokius drastiškus pakenkimo laivui metodus, pavyzdžiui, sraigto sugadinimą, kad laivas negalėtų išplaukti į jūrą.

„Aukštu lygiu buvo noras pasakyti: tai turi baigtis kartą ir visiems laikams, mums reikia imtis radikalių priemonių. Mums buvo pasakyta, kad turime jį nuskandinti. Na, paprasta nuskandinti laivą, reikia jame padaryti skylę“, – pasakojo J.-L.Kisteras.

J.-L.Kistero vardas žiniasklaidai buvo nutekintas netrukus po to sprogdinimo, nors ir su rašybos klaida, kaip „Kysteras“. Jis sakė, jog savo demaskavimą laikė „valstybinės paslapties išdavimo“ aktu.

„Aš nepykstu ant žurnalistų, kaltinu politines galias. Jei tai būtų buvę Jungtinėse Valstijose, būtų lėkusios kitos galvos“, – sakė jis.

Dvi dienos po sprogdinimo du iš dalyvavusių agentų – Alainą Mafart'ą (Aleną Mafarą) ir Dominique Prieur (Dominik Prijė), kurie buvo apsimetę šveicarų turistų pora, – areštavo Naujosios Zelandijos policija, buvo atskleista jų tapatybė. Ch.Hernu, gynybos ministras, po dviejų mėnesių buvo priverstas atsistatydinti.

A.Mafart'as ir D.Prieur buvo apkaltinti nužudymu, galiausiai pripažino kaltę dėl netyčinio nužudymo ir gavo 10 metų kalėjimo bausmes, bet po kelių mėnesių buvo paleisti pagal susitarimą, kuris Naujojoje Zelandijoje sukėlė beveik tokį pat pasipiktinimą kaip pats sprogdinimas. Anuomet Prancūzija grasino blokuoti prekybos prieigą prie Europos rinkų, jei Velingtonas neperduos tų agentų.

Vėliau Prancūzija oficialiai atsiprašė už „Rainbow Warrior“ susprogdinimą ir išmokėjo kompensacijas. 1996 metais Prancūzija sustabdė branduolinius bandymus, dėl kurių buvo rengiamas tas „Greenpeace“ protestas.

J.-L.Kistero interviu ėmė prancūzų žurnalistas ir „Mediapart“ įkūrėjas Edwy Plenelis (Edvi Plenelis), kuris 1985-ųjų rugsėjį laikraštyje „Le Monde“ atskleidė, kad padedant tuos sprogmenis dalyvavo DGSE naras.

E.Plenelis sako, kad vienas to sprogdinimo aspektas lieka neaiškus ir šiandien: kiek apie tą operaciją žinojo tuometinis prezidentas Francois Mitterrand‘as (Fransua Miteranas).

Nors F.Mitterrand‘as žinojo, kad ji įvyks, „kuriame taške jis žinojo, kad ta operacija bus tokia smurtinė?“, klausė E.Plenelis.