"Moteris sako draugei - mano vyras neprisimena mūsų santuokos dienos. Vaje , nusistebi draugė. Nieko baisaus, aš jam tai primenu kelis karts metuose ir visada gaunu dovanų". O milijonai daro žmogų dvasiniu skurdžiumi.

Čia tik teoriniai milijonieriaus pasvaičiojimai apie “laimingą” šeimą. Realybėje tai jis tą šeimą tikriausiai tik per šventes ir mato ( iš čia - “geriausia dovana - kartu praleistas laikas”), žmoną laiko namų dalimi, visiškai neturinčia nei nuomonės, nei balso, jai netgi pasakyta, kada galima ir kada negalima kreiptis į savo vyrą. Tas pats ir su vaikais: nors jie turės patys užsidirbti ir susikurti gerbūvį, bet net negalės spręsti kaip ir kur tą darys, nes jų tėvas nurodys gaires ir “atidarys duris” (o jei gairių nesilaikys - durys bus užvertos?). Tuo tarpu jis pats neprivalo laikytis jokių taisyklių, net vidury nakties palieka žmoną vieną lovoje ir eina nežinia ko naršyti kompiuteriu, pasakęs, kad “dirbs” - ir jo jau nevalia trukdyti. Viskas sukasi tik apie jį ir jo norus, kiti nesvarbūs. Va tokie iš “laimingų” šeimų paskui labai nustemba, kad žmonos skiriasi, susiranda meilužius, o suaugę vaikai telaukia jų mirties, kad greičiau pasiimtų palikimą…

Na o aš žmonai visada nuperku dovanų- tai gimimo diena, tai vardo, tai mūsų vestuvių metinės ir vaikų gimimo dienos jos šventė kartu su vaikais. Ne kažką galiu, nesu milijonierius, bet jei neišgaliu daugiau, tai gėlių puokštelę kas savaitę dovanoju. Ir mano abu berniukai mato kaip aš žiūriu į moterį, į žmoną, į jų mamą ir iš manęs mokosi pagarbos ir gerumo. Jokiais žodžiais to neįkalsi vaikams, reikia pačiam tokiam būti, tai ir jie bus. Be to, vyrai, kurie nesupranta kaip malonu kažką vis dovannoti žmonai, daug ką gyvenime praranda. Tokios puikios emocijos daro mus pačius laimingesniais.

Asilas. Žmona jam vergė. Trys vaikai mažiau penkių metų... Siaubas. Įdomu kam jam pinigai kai dieną naktį dirba ? Žmonai neduos, vaikams neduos- tegul patys užsidirba. Taigi tegul tas asilas bent grabą su kišenėmis nusiperka.

Fantastiškas patarimas