Persirengėliai, šiupinys ir aukojimas vargstantiems miesto šviesuoliams – tai šiemetinių Užgavėnių šventės akcentai Klaipėdoje.
Persirengėliai, kaip ir kasmet, siausdami, dainuodami, šokdami, krėtė įvairias išdaigas, pašiepė žmonių ydas ir silpnybes. Taip triukšmingai vakar Klaipėdoje prasidėjo Užgavėnės.
Šventė neapsiėjo ir be Lašininio bei Kanapinio kovos. Po jos sudeginta žiemos vargus simbolizuojanti Morė.
Per Užgavėnes uostamiestyje atgaivinta šiupinio tradicija. Klaipėdos etnokultūros centro vyriausioji specialistė-koordinatorė Irena Armonienė tvirtino, jog anksčiau Šiupinio šventė buvo minima tikrąją Užgavėnių dieną. Šiemet nuspręsta viską sujungti.
Šiupinio šventė Klaipėdoje atsirado nunykus persirengėlių tradicijai. Kaimynai rinkdavosi į vieną trobą, kur drauge vaišindavosi šiupiniu, aptardavo žiemos vargus bei artėjančius pavasario rūpesčius.
Tarpukario Klaipėdoje labdaringi šiupinio vakarai vykdavo Šaulių namų, "Viktorijos" viešbučio bei kitose miesto salėse. Už parduotus bilietus į pokylį surinktos lėšos buvo naudojamos varguomenei šelpti ir kitais kilniais tikslais.
Šiemet prie Šiupinio šventės organizavimo prisidėjo populiari laida "Bėdų turgus". Šalia šiupinio dalijimo vietų buvo padėtos aukų dėžutės. Galinčiųjų buvo prašoma paaukoti, o neturintys galėjo pasivaišinti už dyką.
"Žmonės galėjo ir pasilinksminti, ir gerą darbą atlikti", – pabrėžė I.Armonienė.
Surinkti pinigai bus perduoti Klaipėdos šviesuoliams, kuriuos atrinko miesto kultūros žmonės, bendradarbiaudami su "Bėdų turgaus" redaktoriais.
Atgaivinta Užgavėnių šiupinio tradicija norima paremti uostamiesčio šviesuolių siekius – kam padėti išsaugoti vertingą paveikslų kolekciją, kam restauruoti instrumentą.
Užgavėnės – viena žaismingiausių tradicinių švenčių. Tai žiemos palydos ir pavasario žadinimas. Panaši šventė vasarį švenčiama daugelyje pasaulio šalių.
Lietuviškos Užgavėnės taip pat neįsivaizduojamos be persirengėlių karnavalo, kurio dalyviai krečia pokštus, muzikuoja, dainuoja, triukšmauja, taip žadindami pavasarį ir baidydami žiemos demonus.
Užgavėnių tradicija gyvybingiausia Žemaitijoje, o Klaipėdos krašte – labiausiai nunyko. Taip nutiko todėl, kad Prūsijoje, kuriai priklausė visas Klaipėdos kraštas, XVII a. buvo uždrausti Užgavėnių karnavalai, o nepaklusniųjų laukė didelės baudos. Tad klaipėdiečiai Užgavėnių triukšmingai nešvęsdavo, o rinkdavosi vieni pas kitus skanauti šiupinio.
Naujausi komentarai