Gegužę puošia Motinos diena, gegužinės pamaldos, Sekminės. Kaimuose atgyja sena tradicija rengti gegužines pamaldas erdviausioje pirkioje ar bendruomenės namuose. Per vadinamąsias mojavos pamaldas susirinkusieji atsineštomis gėlėmis, austomis juostomis papuošia improvizuotą altorėlį su švč. Mergelės Marijos paveikslu, kartu gieda giesmes. Šeštadieniais, kaip ir anksčiau, po tokių pamaldų jaunimas eina šokti. Seniau jokių balių prieš šokius nebūdavo, bet jaunimui vien galimybė pasišokti berželiais apkaišytoje aikštelėje buvo didelė pramoga, tvirtino etnologė Gražina Kadžytė.
Seniausioje Kaune Vytauto Didžiojo bažnyčioje gegužinių pamaldose skambėjo Jūratės vadovaujamos jaunų žmonių grupės atliekamos giesmės, pritariant smuikui ir gitaroms. Smuiku grojusi Aušra Stankauskaitė, gitara Aurimas Medušauskas ir giedojusi Lina Daugėlaitė sakė, kad jiems patinka giedoti ir senąsias giesmes, o ypač prakilniąją Sveika Marija, Motina Dievo.
Grojančio ir giedančio jaunimo vadovė Jūratė prisiminė, kad maždaug prieš dešimt metų po gegužinių pamaldų šeštadieniais vienas brolis pranciškonas vesdavo jaunus žmones į Santaką, kur surengdavo šokius, tačiau ši tradicija kažkodėl numarinta.
Gegužinės pamaldos sena religinė praktika, kurios pėdsakų randama XII a. Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Apie 1840 metus ji įsigalėjo ir Lietuvoje.
Naujausi komentarai