Skanios arbatos paslaptys slypi ir virdulyje

Juodoji, žalioji, baltoji, raudonoji "pu-erh", "yerba mate" – tai tik kelios arbatų iš viso pasaulio rūšys, kurių galima rasti ir Lietuvoje. Vertėtų žinoti, kad visoms savo skonio ir aromato savybėms atskleisti skirtingoms arbatoms reikia skirtingų veiksnių. Pagrindinis – temperatūra.

Yra žinoma, kad užpilti arbatą verdančiu vandeniu iškart po jo užvirimo nėra geriausia idėja. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kiekviena arbatos rūšis reikalauja skirtingo virimo būdo. Tai turi įtakos jaučiamiems skonio, spalvos ir net kvapo skirtumams.

Dabar nereikia matuoti laiko nuo vandens užvirimo (per 3–4 min. temperatūra nukrenta iki maždaug 95 laipsnių, o po 17 min. – iki 70–85 laipsnių). Tereikia investuoti į atitinkamą virdulį, t.y. tokį, kuris pasižymi temperatūros reguliavimu. Ši funkcija lemia, kad nereikia laukti, kol vanduo užvirs, o tada jo temperatūra nukris. Su tokiu virduliu galima pasiekti tokią vandens temperatūrą, kokios reikia, ir sutrumpinti gėrimo laukimo laiką net 15 minučių.

Temperatūros reguliavimas virduliuose įprastai pasižymi keliais laipsniais: nuo 4 iki 6. Dažniausiai skalėje būna nurodytos tiesiog temperatūros.

Prieš įsigyjant elektrinį virdulį varle.lt smulkios buitinės technikos specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į kelis parametrus ir elementus, kurie leistų pasirinkti naudingą bei efektyviai energiją naudojantį įrenginį: talpą, virdulio galingumą, kaitinimo elementą, virdulio korpusą.

Virdulio talpą reikėtų rinktis atsižvelgiant į naudotojų skaičių. Jeigu yra poreikis vienu metu paruošti 6–7 arbatos puodelius, verta rinktis mažiausiai 1,7 l talpos įrenginį. Didžiausia prieinama rinkoje esančių virdulių talpa yra 2–2,4 l. Kiekvienas elektrinis virdulys pasižymi gamintojo apibrėžtu minimaliu vandens kiekiu, kurį reikia įpilti.

Dažniausiai pasitaikantis virdulių galingumas yra nuo 600 iki 3100 W. Didesnis virdulio galingumas dažniausiai siejamas su trumpesniu vandens užvirimo laiku ir didesnėmis elektros energijos sąnaudomis.

Kaitinimo elementas įšildo vandenį ir leidžia jam užvirti. Užvirti reikalingas minimalus vandens kiekis diskinio kaitinimo elemento atveju yra labai nedidelis (0,1l). Diskinį kaitinimo elementą turinčiuose virduliuose nuosėdų kaupiasi labai mažai, todėl tokius įrenginius valyti lengva.

Iš plastiko pagaminti virduliai yra lengvesni nei metaliniai ir dažniausiai – pigesni. Be to, plastikas neįkaista taip stipriai, kaip metalas. Tačiau iš plastiko pagamintų virdulių esminis trūkumas – menkas patvarumas, kvapas ir banalus dizainas.

Nerūdijančio plieno virduliai yra sunkesni, bet įprastai pasižymi šiuolaikišku dizainu. Dauguma jų turi šilumos izoliaciją, kuri apsaugo virdulio korpusą nuo įkaitimo ir kartu lemia ilgesnį vandens šilumos palaikymą.

Stiklinio korpuso virduliai pasižymi mažiausiu svoriu. Tokios medžiagos įrenginius naudotojai itin vertina dėl jų dizaino, kuris puikiai atrodo visuose virtuvių interjeruose. Be to, stikliniai virduliai laikomi sveikesniais ir pasižymi lengvesniu valymu. Tačiau atsižvelgiant į stipriai įkaistančias sieneles ir mažesnį atsparumą pažeidimams, stiklinio korpuso virduliai nėra populiariausiųjų sąraše.

Keramikinio korpuso virduliai išsiskiria ne tik tuo, kad juos paprasta valyti, bet taip pat ir tuo, kad tai yra kone sveikiausia medžiaga vandeniui virti. Be to, keramikinio korpuso sienelės neįkaista taip kaip stiklinio, bet pagrindinis keramikinių virdulių trūkumas – didelis svoris.