Maistą galima gaminti ir paprastai, ir taupiai (receptai)

Sugalvojo pakeisti gyvenimą

Ligita pasakoja, kad kažkada į Londoną išvyko tiesiog norėdama išbandyti kitokį gyvenimo būdą. „Viskas Lietuvoje buvo gerai, visko užteko, visko turėjome, bet norėjosi pamatyti pasaulio, tad ėmėme ir pakėlėme sparnus“, – sako moteris.

Planas buvo važiuoti į Londoną gyventi, ne turistauti, ne pabandyti šiek tiek pagyventi, nes šeimoje augo du sūnūs, vyresnysis jau buvo mokyklinio amžiaus, tad negerai gyventi šiek tiek vienoje šalyje, šiek tiek – kitoje. Šeima nusprendė nesiblaškyti. Negana to, Londone gyveno giminaičiai, kurie pradžioje padėjo greičiau susigaudyti.

„Šiaip manau, kad mes visai neblogai adaptavomės, nors streso buvo, – prisimena Ligita. – Nelengvi buvo pirmi metai, kai ne viską žinojome, savo būsto neturėjome, teko nuomotis. Mažasis sūnus buvo dar tik trejų, visiškai nemokėjo anglų kalbos. Tačiau po metų labai gerai pradėjo kalbėti. Vyresnysis pateko į mokyklą, kur buvo lietuvių vaikų, tai jie padėjo adaptuotis.“

Tiek Ligita, tiek vyras iškart susirado darbus, tad jau antrais emigracijos metais nusipirko savo būstą, o kai jau turėjo savo stogą virš galvos, darbus, vaikai lankė mokyklas, gyvenimas tapo kasdienybe, kuri šeimą visiškai tenkino.

Pašnekovė pasakoja iš pradžių dirbusi kavinukėje padavėja, nors, iki vykdama į Londoną, nieko bendro su maitinimu neturėjo – dirbo turizmo srityje. Pasitaikė labai geras vadybininkas – padėjo susigaudyti, motyvavo, o po pusantrų metų ji pakliuvo į vieną didžiausių Anglijos maisto tiekimo įmonių: pradėjo nuo baristo darbo, o dabar yra vieno iš filialų prižiūrėtoja.

L. Gzimailienės asmeninio archyvo nuotr.

Tad Ligitos gyvenimas, galima sakyti, klostėsi keistai: maistas tapo neatsiejama moters, nuo jaunų dienų visiškai nemokėjusios gaminti, kasdienybės dalimi.

„Mano mama buvo bene geriausia iš giminės maisto gamintoja, tad aš neturėjau jokio poreikio mokytis gaminti, – pasakoja moteris. – Kai mama mirė, man buvo devyniolika metų, o viskas, ką mokėjau pagaminti, buvo cepelinai. Pati buvau nevalgi, niekada neatsisakydavau nebent deserto. Desertas iki šiol man yra privaloma meniu dalis, nors dabar požiūris mitybą ir keičiasi, saldumynus stengiuosi riboti. Tačiau kai ėmiau bendrauti su savo būsimu vyru, kurio giminėje visos moterys gamina, nori nenori teko ir man išmokti. Paskui – šeima, vaikai, reikėjo jiems gaminti. Kadangi dirbau kelionių agentūroje, nemažai keliaudavome, natūralu, kad vis ko nors ragaudavome, o tada ir grįžusi namo mėginau kažką, kas patiko, atkartoti, tad kažkaip savaime pradėjau gaminti vis daugiau ir dažniau.“

Receptais mielai dalijasi

Karantinas, anot pašnekovės, apvertė daugumos žmonių gyvenimus, naujų vėjų atnešė ir į jos kasdienybę. Visi jos kompanijos biurai Londone užsidarė, darbuotojai gaudavo atlyginimą, bet sėdėjo namuose. Ką veikti?

Man patinka kurti virtuvėje – čia mano stichija. 

„Namuose per karantiną buvo vyras, nes taip pat nedirbo, vaikai, nes mokėsi nuotoliniu būdu. Valgyti visiems kažką reikėjo, na, ir gaminau kasdien, – pasakoja Ligita. – Pradėjau daugiau domėtis maistu, eksperimentuoti ir ieškoti naujų skonių. Tuo labiau kad Londone turiu puikių galimybių – šiame mieste susiduria viso pasaulio virtuvės. Pagaminusi pasidalydavau savo asmeninėje feisbuko paskyroje. Kartą giminaitė sako: susikurk specialų puslapį ir ten tuos visus receptus dėk – mums visiems bus lengviau surasti, nereikės naršyti tarp kelionių ar asmeninių nuotraukų. Pagalvojau – kodėl gi ne? Pasisamdžiau mergaitę iš Lietuvos, kad man sukurtų puslapį, nes pati apie tai nedaug suprantu. Man patinka kurti virtuvėje – čia mano stichija. Tai, ko nemoku, patikiu profesionalams. Taip gimė mano tinklaraštis „Skanaus maisto pasaulis“.

Ji neslepia – iš pradžių buvo baimės ir minčių, o kam tai patiks? Po keturių ar penkių mėnesių sekėjų būrys užaugo iki 10 tūkst. Žmonės rašo, kažko klausia – reikia atsakyti, kažką toliau daryti, negali sustoti. Tenka rimčiau pagalvoti, ką įdomaus, kitaip pasiūlyti, kaip gražiai nufotografuoti, ką parašyti.

Ligita – visiška savamokslė, jokių maisto gaminimo kursų ar mokymų nebaigusi, tad pačiai daug ko tenka mokytis. „Aš nesakau, kad tie mano skelbiami receptai kažkokie unikalūs, nes realiai aš jų nekuriu. Tiesiog vienur kažką pamatau – galbūt kremą įdomesnį, kitur – kokį biskvitą skanų, sulipdau, kažką pabandau kitaip padaryti, ir rezultatas puikus, – sako moteris. – Kažko nežinau – savo įmonės šefų paklausinėju, stebiu, kaip jie ką daro. Štai naujausias mano atradimas – kaip skaniai iškepti baklažaną, kad nebūtų guminis. Paklausiau – išdavė paslaptį, o aš dabar salotų su baklažanu receptu dalijuosi.“

Tad maisto gaminimas Ligitai dabar – ir laisvalaikis, ir jau truputėlį darbas, nes reikia ne tik gaminti, bet ir planuoti į priekį, prisiderinti prie sezono, prie lietuviškų švenčių. Pavyzdžiui, dabar moteris ruošia receptų pasiūlymus Velykoms. Sugalvoti, pagaminti reikia iš anksto, kad galėtum įsitikinti, jog viskas puikiai pavyks, paskui – nufotografuoti, aprašyti. „Tad čia jau toks truputėlį darbas. Žinoma, niekas manęs neverčia, aš pati noriu ir darau“, – sako pašnekovė.

Ji teigia atsižvelgianti ir į tai, kiek kainuoja vieną ar kitą patiekalą pasigaminti, kad žmogui būtų kuo mažiau išlaidų, kad juose nebūtų produktų, kurių sunku įsigyti arba kurie daug kainuoja. Norint pagaminti skanų patiekalą nebūtini prabangūs ingredientai – ir iš kasdienių produktų galima sukurti ką nors ypatingo, tačiau kartu ir paprasto. Moteris įvertina moteris ir tai, kad daug kainuoja elektra, tad galvoja receptus, kad žmogui nereikėtų daug elektros išnaudoti kepant, pavyzdžiui, tortą. Juo labiau kad ir pati gamindama skaičiuoja, kaip geriau padaryti, kad mažesnėmis sąnaudomis pagamintų skaniai ir gerai.

Ligita stengiasi, kad receptai nebūtų sudėtingi, patiekalai būtų kuo paprasčiau pagaminami. Mat didžioji jos tinklaraščio sekėjų dalis – Lietuvoje gyvenantys tautiečiai, kuriems patinka paprasti, lengvi, suprantami receptai ir greitai pagaminami patiekalai.

Pomėgis džiugina kaimynus

Kol receptas pasiekia sekėjus, pirmiau išbandomas namų virtuvėje, o pirmieji ragautojai – Ligitos vyras ir sūnūs. „Aišku, šeima kenčia, – juokauja moteris. – Jie visada pasako, kaip yra: skanu ar ne, patinka ar ne. Kaimynai irgi neturėtų skųstis, nes ir juos įtraukiu į naujų receptų bandymus ir ragavimus. Mūsų rajone, žinokite, yra labai daug lietuvių, mes čia bent su dešimčia šeimų tikrai esame pažįstami. Tai laukia – tiktai paskambink. Kitą sykį rašo: jokio naujo recepto nėra – negamini nieko?“.

Gyvenimas Londone neišvengiamai turėjo įtakos lietuvių šeimos valgiaraščiui. Jame atsirado kur kas daugiau ir įvairesnių daržovių, įvairių kitų kultūrų ir tautų patiekalų, mat Londonas – itin daugiatautis miestas. Tačiau ir lietuviškos virtuvės patiekalai niekur nedingo, tik tapo šiek tiek lengvesni ir modernesni.

Mieliausiai Ligita iki šiol gamina desertus, nes pati yra didelė desertų mėgėja ir jai saldumyno reikia kiekvieną dieną, nors ir minimalaus.

Įkvėpta sėkmingo eksperimento su tinklaraščiu, lietuvė pernai išleido elektroninę receptų knygelę „15 rudens ir žiemos receptų“. Sako, buvo labai įdomus pats procesas. „Turėjau fotografą, dvi paras pas mane namuose buvome užkūrę tikrą pirtį su gaminimais ir fotografavimais, paskui maketavimas – įdomu buvo, norėjau pati sau pasidaryti“, – prisimena Ligita. Ji neslepia sulaukianti klausimų, ar neplanuoja knygos išleisti, tad gal kažkada bus ir knyga.

Baskų sūrio tortas

L. Gzimailienės asmeninio archyvo nuotr.

500 g kreminio sūrio „Philadelphia“,

300 g grietinės (30 proc.),

250 g maskarponės,

400 g plakamosios grietinėlės (riebesnės),

200 g cukraus (+ 50 g, jei norite saldžiau),

1 šaukštas miltų,

3 šaukštai krakmolo,

1 šaukštas vanilės,

4 kiaušiniai.

Labai svarbu: prieš gamindami, visus produktus išimkite iš šaldytuvo ir palaikykite kambario temperatūroje. Kreminį sūrį, marskaponę ir grietinę sudėkite į didesnį indą ir lengvai išmaišykite, kol visi produktai taps  vientisos masės. Jokiu būdu neplakite, kad nepatektų daug oro. Supilkite neplaktą grietinėlę ir vėl lengvai išmaišykite.

Atskirame inde išplakite kiaušinius su cukrumi iki putų.

Miltus ir krakmolą sumaišykite atskirai.

Į kreminę masę supilkite išplaktus kiaušinius, vanilę, įsijokite miltų ir krakmolo masę. Vėl lengvais judesiais viską išmaišykite iki vientisos masės (ji bus skystoka).

Viską maišyti galite plakikliu, tik pačiu mažiausiu greičiu.

Pasiruoškite formą (22 cm skersmens). Imkite du didesnius kepimo popieriaus lakštus ir iš pradžių įklokite vieną, o paskui – kitą. Svarbiausia, kad neišbėgtų masė.

Įkaitinkite orkaitę iki 220–230 °C temperatūros ir dėkite tortą kepti. Kepkite 35 minutes nustatę funkciją viršus–apačia. Po 30 minučių tortas bus pradėjęs skrusti, bet visas „drebantis“. Viskas taip ir turi būti – neišsigąskite.

Jei matote, kad norite dar rudesnio viršaus (jis tikrai turi būti gerokai parudavęs), kepkite dar 5–10 minučių.

Praėjus kepimo laikui, tortas vis dar bus „drebantis“. Išjunkite orkaitę, neatidarę orkaitės durelių leiskite pastovėti 5 minutes. Tada atsargiai išimkite ir palikite kambario temperatūroje, kad visiškai atvėstų. Kai  atvės, pradės kietėti, o kad visiškai sutvirtėtų – dėkite į šaldytuvą ir palaikykite per naktį.

Skaniausias – gerai atšaldytas. Kadangi tortas tikrai ne per saldus, prie jo puikiai tiks truputis uogienės, uogos, skystas šokoladas…

Lašišos ir špinatų keksas

L. Gzimailienės asmeninio archyvo nuotr.

200 ml grietinėlės,

400 g šviežios lašišos,

400 g šviežių špinatų,

4 kiaušiniai,

pagal skonį druskos, pipirų.

Nuo lašišos nulupkite odą, išrinkite kaulus ir supjaustykite smulkiais gabaliukais. Pilkite 100 ml grietinėlės, berkite druskos, pipirų ir įmuškite 2 kiaušinius. Viską sudėkite į trintuvą ir keletą minučių trinkite iki vientisos masės.

Špinatų lapus nuplaukite ir sudėkite į verdantį vandenį. Virkite apie 4 minutes, tada nupilkite į sietelį ir gerai nuvarvinkite. Špinatus dėkite į trintuvą, pilkite 100 ml grietinėlės, įmuškite likusius 2 kiaušinius, įdėkite druskos, pipirų ir viską susmulkinkite (išeis skysta masė).

Kekso formą patepkite sviestu, pilkite špinatų masę, tada dėkite lašišos masę ir kepkite apie 1 valandą iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje.

Iškepusį atvėsinkite formoje, paskui dėkite į šaldytuvą kelioms valandoms.

Labai skanu su tartaru ir skrudinta arba šviežiai kepta duonele.

Vištienos ir mango salotos

L. Gzimailienės asmeninio archyvo nuotr.

~ 3 vištienos filė gabaliukai,

3–4 saujos salotų mišinio,

1 mangas,

200 g brokolio,

200 g smidrų,

150 g fetos.

Padažui

3 šaukštai graikiško jogurto,

1–2 šaukštai majonezo,

1–2 šaukštelis grūdėtų garstyčių,

pusės citrinos sultys,

druska,

pipirai.

Vištieną pamarinuokite, kaip mėgstate (aš naudojau BBQ prieskonius). Kepame griliyje ar keptuvėje / orkaitėje.

Brokolius ir smidrus užpilkite verdančiu vandeniu, pasūdykite ir palaikykite, kol lengvai suminkštės. Paskui dėkite į ledinį vandenį, kad išliktų ryškios žalios spalvos.

Mangą nulupkite ir supjaustykite juostelėmis.

Į didelę lėkštę dėkite salotas, atvėsusius brokolius ir smidrus, mangą, gabaliukais supjaustytą vištieną, užtrupinkite fetos ir užpilkite padažu.

Bolivinių balandų ir lašišų salotos

L. Gzimailienės asmeninio archyvo nuotr.

~ 500 g žalios lašišos,

~ 400 g virtų bolivinių balandų,

2 cukinijos,

pora saujų salotų mišinio,

šiek tiek krapų,

1 indelis marinuotų artišokų (nebūtinai),

Padažui:

3 šaukštai graikško jogurto,

1–2 šaukštai majonezo,

1–2 šaukšteliai grūdėtų garstyčių,

pusės citrinos sultys,

druska,

pipirai.

Bolivines balandas išvirkite pasūdytame vandenyje ir atvėsinkite. Lašišą kepkite grilyje ar keptuvėje. Kol lašiša kepa, į didelę lėkštę dėkite visas salotas, bolivinės balandos kruopas, krapus ir artišokus.

Cukinijas supjaustykite juostelėmis ir apkepkite. Dėkite ant salotų. Ten pat dėkite iškeptos ir susmulkintos lašišos gabaliukus.

Padažo ingredientus sumaišykite ir užpilkite ant salotų.

Morkų tortas

L. Gzimailienės asmeninio archyvo nuotr.

Biskvitui :

300 g miltų,

4 kiaušiniai,

200 g aliejaus,

100 g rudojo cukraus,

160 g cukraus,

1 šaukštelis vanilės,

270 g smulkiai tarkuotų morkų,

10 g kepimo miltelių,

100 g smulkintų karijų riešutų (tinka ir lazdynų, graikiniai),

2 šaukšteliai prieskonių mišinio (truputis cinamono, imbiero, muskato riešuto),

žiuspnelis druskos,

50 g razinų (nebūtina, bet man skaniau).

Kremui:

400 g kreminio sūrio,

140 g labai minkšto sviesto,

100 g kambario temperatūros grietinėlės,

~ 120 g miltelinio cukraus,

citrinos sulčių pagal skonį.

Bikvitui abiejų rūšių cukrus, vanilę ir aliejų išsukite iki vientisos masės. Po vieną muškite kiaušinius ir gerai išmaišykite.

Miltus, kepimo miltelius, druską ir prieskonius sumaišykite atskirai dubenyje ir per sietelį įsijokite į kiaušinių ir aliejaus masę. Suberkite tarkuotas morkas, smulkintus riešutus ir razinas. Viską gerai išmaišykite.

24 cm kepimo formą išklokite kepimo popieriumi, pilkite tešlą ir kepkite iki 175 °C įkaitintoje orkaitėje ~ 50–60 min. Ar iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku – jis turi būti sausas.

Kai iškeps, tegu visiškai atvėsta formoje.

Kremui kambario temperatūros kreminį sūrį išsukite su milteliniu cukrumi iki vientisos masės. Tada dalimis dėkite labai minkštą sviestą ir vėl maišykite. Kai sudėsite sviestą, pilkite grietinėlę ir gerai išplakite, kad kremas būtų standus.

Atvėsusį biskvitą dalykite į 3 dalis (galima palaistyti apelsinų sultimis), pertepkite kremu (turi užtekti ir šonams). Laikykite šaldytuve per naktį, kad visiškai sustingtų.

Puoškite, kaip norisi.

Šis tortas pagal saldumą – pats tas, tad cukraus kiekį didinkite ar mažinkite pagal poreikį. Tik nepamirškite, kad saldumo suteikia ir  morkos, ir razinos (jei dėsite).

Pavasariškų spalvų špinatų ir ananasų tortas

L. Gzimailienės asmeninio archyvo nuotr.

Biskvitui:

4 kambario temperatūros kiaušiniai,

130 g cukraus,

170 g miltų,

80 g šviežių špinatų,

40 g pieno,

60 g minkšto sviesto,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

1 šaukštelis vanilės.

Kremui:

200 g šaltos grietinėlės (riebios),

400 g grietinės (vidutinio riebumo),

120 g miltelinio cukraus (šiek tiek daugiau ar mažiau, žiūrint, kokio saldumo norėsite),

1 citrinos sultys,

15 g želatinos,

80 g vandens,

1 indelis konservuotų ananasų (viso neprireiks),

vanilės.

Špinatus nuplaukite, kartu su pienu dėkite į trintuvą ir sutrinkite iki vientisos tyrės. Masę supilkite į nedidelį puodą, dėkite sviestą ir kaitindami maišykite, kol sviestas ištirps.

Kiaušinius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi išplakite iki putų. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais.

Į kiaušinių masę supilkite špinatus ir dalį miltų. Atsargiai keliais judesiais išmaišykite. Supilkite likusius miltus ir vėl atsargiai išmaišykite.

Kepimo formą (20 cm skermens) išklokite kepimo popieriumi, pilkite tešlą ir kepkite 160 °C temperatūroje ~ 40–45 minutes.

Iškepusį biskvitą atvėsinkite formoje, paskui padalykite į 3 dalis.

Kremui želatiną užpilame vandeniu ir leiskite išbrinkti. Tada garų vonelėje ar mikrobangų krosnelėje ištirpinkite želatiną (neužvirkite!) ir atvėsinkite.

Grietinę, grietinėlę ir miltelinį cukrų, vanilę su citrinos sultimis išplakite iki lengvų putų. Supilkite atvėsusią želatiną ir dar kartą gerai išmaišykite (masė turi būti nei tiršta, nei skysta).

Dvi biskvito dalis naudokite pagrindui ir viršui, o vidurinę biskvito dalį supjaustykite kubeliais.

Vieną sveiką dalį dėkite į torto formos dugną, sulaistykite skysčiu nuo ananasų. Dėkite porą šaukštų kremo, tada – biskvito gabaliukus (kiek norite) ir ananasus (kiek norite).

Viską užpilkite likusiu kremu (jei norėsite aptepti torto šonus, pasilikite truputį kremo).

Ant viršaus dėkite paskutinį sveiką biskvito lakštą, lengvai paspauskite.

Dėkite į šaldytuvą bent 6–8 valandoms arba palaikykite per naktį.

Aptepkite likusiu kremu, puoškite biskvito gabaliukais, ananasais.