Tyrinės Saulės sistemos milžiną

"Sveiki atvykę į Jupiterį", – paskelbė komentatorius skrydžių valdymo centre NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijoje, įsikūrusioje Kalifornijos valstijos mieste Pasadenoje.

Salėje buvę žmonės prapliupo džiaugsmingais šūksniais, kai saulės energija varomas zondas, paleistas prieš penkerius metus iš Kanaveralo kyšulio Floridoje ir nuskriejęs apie 2,7 mlrd. kilometrų, sėkmingai įskriejo į orbitą aplink Jupiterį.

NASA tyrėjai planuoja pažvelgti į Jupiterio vidų, ieškodami atsakymo tiek apie šio dujų giganto, tiek Saulės sistemos susidarymą. Manoma, kad Jupiteris susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų.

Iki šiol nė vienas iš Žemės paleistas kosminis aparatas nebuvo taip arti prisiartinęs prie Jupiterio dėl spinduliuotės, kuri gali sugadinti elektronikos prietaisus. Skaičiuojama, kad priartėjęs prie Jupiterio "Juno" jau gavo tokią spinduliuotę, kuri prilygsta milijono dantų rentgeno nuotraukų. Tiesa, pasak NASA specialistų, zondas pagamintas taip, kad radiacija jam nepakenktų. "Juno" saugo stori titano šarvai, kurie leis jam normaliai funkcionuoti.

"Juno" tikslas – pažvelgti į dujų milžino vidų. Zondas prie Jupiterio artės palaipsniui. Dabar jis skrieja dar gana toli nuo planetos, kad būtų įmanoma atlikti mokslinius tyrimus. Po kurio laiko jis priartės ir skris vos keli tūkstančiai kilometrų virš Jupiterio debesų viršūnių. Būtent tuomet, pasak mokslininkų, bus galima imtis darbo.

NASA teigia, kad misijos prioritetas – įvertinti deguonies koncentraciją Jupiteryje, o tai leis daryti prielaidas apie vandenį. Dar vienas klausimas, kuris domina mokslininkus, ar Jupiteris turi kietą branduolį, ar tai tėra smarkiai suspaustos dujos? Ir pagaliau NASA tikisi, kad "Juno" padės pasakyti daugiau apie Didžiąją raudonąją dėmę. Manoma, kad tai – didelė audra, vykstanti Jupiterio atmosferoje.

NASA planuoja, kad arčiau Jupiterio "Juno" bus pasiųstas maždaug 2018 m. vasarį. Prieš tai ekspertams reikės įvertinti, ar spinduliuotė neturėjo neigiamo poveikio zondui.

Galiausiai "Juno" bus nukreiptas į Jupiterio atmosferą, kurioje turėtų baigti savo dienas.

Zondas specialiai nepaliekamas skirsti aplinkui Jupiterį, kad nesusidurtų su Jupiterio palydovais.

Svarbiausi faktai apie Jupiterį

• Yra penktoji pagal nuotolį nuo Saulės sistemos planeta, esanti tarp Marso ir Saturno. Jupiteris – dujinis milžinas. Turi žiedų sistemą.

• Didžiausia Saulės sistemos planeta, kurios skersmuo už Žemės didesnis 11 kartų, tūris – 1 331 kartą, o masė – 317 kartų.

• Aplinkui Saulę apsisuka per 12 Žemės metų. Diena Jupiteryje trunka tik 10 valandų. Taip yra dėl to, kad planetos atmosfera kartu su visa planeta sukasi gana dideliu greičiu apie ašį.

• Planetą gaubia tanki atmosfera, susidedanti iš molekulinio vandenilio (87 proc.), helio (13 proc.), metano, amoniako, anglies monoksido, ciano, fosfino, erano, acetileno ir vandens garų priemaišų. Atmosferoje yra keli debesų sluoksniai, sudaryti iš amoniako, amonio hidrosulfido ir ledų kristalų.

• Atmosferos dujų masės juda tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Baltose juostose jos kyla aukštyn, o rudose leidžiasi žemyn. Baltose juostose vėjas pučia iš vakarų į rytus, o rudose – priešingai. Vėjo greitis siekia iki 180 m/sek. Baltų ir rudų juostų lietimosi vietose susidaro sūkuriai, kurių didžiausias – ovalo formos, 25 tūkst. km ilgio ir 14 tūkst. km pločio. Jis vadinamas Didžiąja raudonąja dėme. Rudą, geltoną ir raudoną atspalvius debesims suteikia sieros ir fosforo junginiai.