Surado universalaus kalendoriaus raktą

Nežino net guglas

Ar žinote, kad Abiejų Tautų Respublika (Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė monarchija) priėmė pirmąją Europoje rašytinę Konstituciją antradienį (1791 m. gegužės 3 d.), kad didysis mūsų varpininkas Vincas Kudirka gimė penktadienį (1875 m. gruodžio 31 d.), o pirmuoju mūsų Respublikos prezidentu Antanas Smetona tapo taip pat penktadienį (1919 m. balandžio 4 d.)?

Sakysite, tokią informaciją gali pateikti visažinis guglas? Klystate. Istorinis ar kito pobūdžio šaltinis dažniausiai nurodo įvykio ar reiškinio metus, mėnesį, dieną, bet nepasako, kokia tai buvo savaitės diena, nors išimčių pasitaiko. Beje, ar patys žinote, kurią savaitės dieną gimėte jūs ar jūsų tėvai, seneliai, proseneliai? Dabar šią informaciją sužinosite per minutę, atsivertę neseniai išleistą unikalų kalendorių-žinyną.

Kalendoriaus idėja ir praktinis jos sprendimas priklauso Kaune gyvenančiam Pijui Brazauskui, kuris daugybę metų vadovavo Skriaudžių buities muziejui ir išgarsėjo kalendorių kolekcija. Per jo rankas ir protą perėjo tūkstančiai kalendorių. Ilgametė patirtis išėjusiam į pensiją Pijui generavo mintį sukurti universalų kalendorių, kurio nereikia kasmet keisti.

Užtruksite tik minutę

"Aš prisidėjau tik prie šio unikalaus kalendoriaus, kuris vadinasi "Laisvalaikio žinynas su 500 m. kalendoriumi", suformavimo ir išleidimo", – kuklinasi istorikas Aurelijus Noruševičius, parinkęs daugybę įdomios informacijos, istorinių faktų apie Žemę, galaktiką, klimatą, laiko vertę, Vandenio eros pradžią, Skriaudžių buities muziejaus kalendorių kolekciją ir kt.

Aštuoniuose unikalaus sieninio kalendoriaus, kuris vertas patekti į Lietuvos rekordų knygą, puslapiuose sukaupta stulbinanti tikslumu 500 metų – nuo 1700 iki 2200 m. – aprėpianti informacija.

Kokia ta informacija? Pavyzdžiui, žinome, kad Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo pasirašyta 1920 m. spalio 7 d. Pasiėmę kalendorių ir atsivertę "500 metų greitrodžiu" įvardytą puslapį, susirandame eilutę, kurioje, be kitų metų, bus įrašyti ir 1920 m. (visa ši įrašytų metų eilutė bus paryškinta – taip žymimi keliamieji metai). Šios paryškintos eilutės dešiniajame pakraštyje matome raidę K – tai reiškia, kad 1920 m. prasidėjo ketvirtadienį. Tuomet atsiverčiame puslapį, kurio viršuje parašyta "Ketvirtadienis" ir susirandame to puslapio keliamųjų metų kalendoriuje spalio 7-ąją. Tos eilutės, kurioje įrašyta ši diena, kairėje pusėje bus parašyta raidė K. Vadinasi, sutartis buvo pasirašyta ketvirtadienį.

Tokiu paprastu būdu per minutę galima nustatyti bet kurio mums žinomo reiškinio, įvykio ar žmogaus gimimo (mirties) tikslią savaitės dieną. Maža to, šiuo kalendoriumi bus galima naudotis iki pat 2200 m. Tad jau šiandien galime pasakyti, kad 2200 m. Vasario 16-oji bus švenčiama sekmadienį, o Sausio 13-oji bus pažymima pirmadienį.

Informacijos kaleidoskopas

Pasak A.Noruševičiaus, kalendorius parengtas 500 metų aprėpties tam, kad istorikams, žmonėms, besidomintiems šeimos, giminės genealogija, padėtų išsiaiškinti, kokią savaitės dieną nutiko vienoks ar kitoks įvykis, gimė ar mirė vienas ar kitas asmuo. Beje, etnologai ir gyvenimo būdo stebėtojai teigia, kad pirmadienį gimusieji turėtų būti "prie tinginio", antradienį – gabūs žmonės (ypač muzikai), trečiadienį ir ketvirtadienį – gero būdo ir iškalbūs, penktadienį – laimingieji, šeštadienį – tvarkingi, o sekmadienį – gero būdo ir pamaldūs.

Negana visos anksčiau minėtos informacijos, kalendoriuje galima pasitikrinti, kuriais metais (Drakono, Gyvatės, Arklio, Ožkos, Beždžionės ir t.t.) pagal Rytų kalendorių jūs, jūsų giminaičiai, draugai, artimieji yra gimę. Pasitikrinti galima pateiktoje 200 metų aprėpties (1900–2100) Rytų kalendoriaus lentelėje. Tad šiame kalendoriuje galima sužinoti ne tik kokią savaitės dieną yra gimę jūsų protėviai (žinoma, reikia žinoti jų gimimo datą), bet ir kokie jų Zodiako ženklai.

Žinyne pateikta daug žinių apie Žemę, laiko skaičiavimą, planetos ateities prognozes, įdomius faktus iš XVIII–XX a. Lietuvos ir pasaulio, astronomų, klimatologų pastebėjimus.

Planetos ateities prognozės

* Prognozuojančiųjų mūsų planetos ateitį yra daugybė. Juk išgyvenome ne vieną "pasaulio pabaigą", o vieną jų pagal Majų kalendorių – visai neseniai – 2012 m. gruodžio 21 d. Tačiau žmonija išliko ir laukė kitos pranašystės išsipildymo. Ilgai laukti nereikėjo – 2014 m. balandžio 15 d. pasirodė kruvinasis Mėnulis, paženklinęs keturių vienas paskui kitą vykusių visiškų Mėnulio užtemimų seriją ir pagimdęs nemažai pasaulio pabaigos scenarijų. Tačiau ir vėl nieko panašaus neįvyko, nors, pasak "pranašų", jų prognozės dar turi galimybę išsipildyti – 2033 m. numatytas kitas kruvinojo Mėnulio pasirodymas.

* Liūdnos astronomų prognozės apie tai, kas laukia Žemės ir visos Visatos artimiausioje ateityje ir po daugelio milijonų metų. Didžiausias pavojus mūsų planetai – greitas anglies dvideginio kaupimasis Žemės plutoje ir asteroidai. Jei žmonija nesugebės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, turės prisitaikyti prie ekstremalių klimato reiškinių: stiprių vėjų, škvalų, audrų, potvynių ir t.t. Klimatologai įspėja – pastarieji treji metai pasaulyje buvo karščiausi nuo meteorologinių reiškinių stebėjimo pradžios 1850 m. Arktyje liko tik 50 proc. ledo (tokio rezultato tikėtasi apie 2060 m.).

* Žinyne rašoma, kad beveik po milijardo metų visa daugialąstė gyvybė, taigi ir žmonija, bus išnykusi, nes Saulė įkaitins vandenynus ir viską išdegins.

Astronominių žinių pabiros

* Kalendoriaus puslapyje, kuris skirtas besidomintiems astronomija, primenama, kad 2018 m. liepos 27-ąją Lietuvoje stebėjome ilgiausią šį šimtmetį visišką Mėnulio užtemimą. Lietuvoje paskutinį kartą toks Mėnulio užtemimas stebėtas 1954 m. birželį. Visiškas užtemimas toje pačioje vietoje pasikartoja maždaug kas 300 metų.

* Žemė yra trečioji iš aštuonių Saulės sistemos planetų. Visoje sistemoje nėra lygių Žemei pagal jos tankį. Ji yra sunkiausia tarp kietųjų planetų (milžiniškas dujinis Jupiteris vis dėlto sunkesnis).

* Žemė nutolusi nuo Saulės vidutiniškai 150 mln. km.

Apie kalendorius

* Žodis kalendorius lotyniškai reiškia skolų knygelė. Mat senovės Romoje skolininkai procentus už skolas mokėdavo kiekvieno mėnesio pirmąją dieną, kuri buvo vadinama calendae. Dabar kalendorius – ilgalaikė skaičiavimo sistema.

* Pirmasis lietuviškas kalendorius, kurį parengė ir išleido Laurynas Ivinskis, pasirodė 1846 m. Jis buvo išspausdintas Vilniuje, Juozapo Zavadskio spaustuvėje, ir ėjo kasmet iki spaudos uždraudimo 1864 m.

Įsiklausykime į… laiko reikšmę

* Laikas – didysis mokytojas. (Edmundas Burke'as)

* Gerai tvarkomas laikas – gerai sutvarkyto laiko požymis. (Isaacas Pitmanas)

* Senti nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai gyventi. (George'as Bernardas Shaw)

* Laiko švaistymas nuo kitų išteklių skiriasi tuo, kad jo neįmanoma susigrąžinti arba atsukti atgal (Henry Fordas)

* Visas žmogaus išmanymas yra ne kas kita kaip kantrybės ir laiko junginys. Viskas laiku ateina tiems, kurie moka laukti. (Honore de Balzackas)

* Aš galiu pralaimėti mūšį, bet negaliu tuščiai praleisti minutės. (Napoleonas)

Keletas įdomių faktų iš XVIII–XX a. Lietuvos

* Apie 1700 m. smėlis užpustė Priedinės kaimą (Kuršių nerija) su 25 žvejų šeimomis. Kaimas palaidotas po 50 m aukščio smėlio kalnu.

* 1711 m. Lietuva patyrė skėrių antplūdį. Skrido jie kaip migla, net dangaus nebuvo matyti. Kur jie nusileido, ten ne tik grūdų, bet ir varpų, šiaudų neliko.

* 1841 m. Nemuno potvynis arti Druskininkų padarė daug nuostolių kurortui, o Saločių (Salatų) ežeras atsiradusia protaka sugarmėjo Ratnyčios upeliu į Nemuną. Išnykusio ežero vietoje, jo dugne, tais pačiais metais gyventojai sėjo grikius.