- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Japonija visame pasaulyje pirmauja tiek pagal vyrų, tiek pagal moterų gyvenimo trukmę. Tačiau su ilgesne gyvenimo trukme ilgėja ir skaičius metų, kuriuos statistinis japonas praleidžia sunkiai sirgdamas.
Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ „Tanita“ korporacijos vadovas Yuki Yonai ir Tokijo universiteto atstovė Kanako Shinohara dalinosi šalies strategija, kaip technologijų dėka ne tik prailginti vidutinę gyvenimo trukmę iki 100 metų, bet ir radikaliai sumažinant senatvės ligų skaičių.
Ilgaamžiškumas tampa problema
Sveikatos apsaugos technologijos kuriančios korporacijos „Tanita“ vadovas Y. Yonai savo paskaitoje teigia, jog tarp ilgiausią gyvenimo trukmę turinčių šalių Japonija yra kiekvienais metais, o šiųmetiniai jos vidurkiai – 84 m. tarp vyrų ir 87 m. tarp moterų – yra geriausi pasaulyje. Tačiau kol kas šiuo pasiekimu didžiuotis nereikėtų, nes šiandien laikomasi tik kiekybinio, bet ne kokybinio gyvenimo kriterijaus.
„Jei pažvelgsime į paskutinę išsamią analizę, tai vyrai Japonijoje vidutiniškai 9,13 gyvenimo metų praleidžia būdami sunkios fizinės būklės ar sirgdami, tuo tarpu moterys – net 12,68 metų. Tai reiškia, jog moterys praleidžia maždaug 15 paskutinių gyvenimo proc. sunkiai galėdamos pakilti iš lovos. Visos Japonijos siekis dabar – ilginti būtent sveiko gyvenimo trukmę“, – aiškina Y. Yonai.
Prognozuojama, jog jau 2025-aisiais pensijos ir sveikatos apsaugos išlaidos kainuos valstybei 104.4 trilijono jenų – tai yra vos penkiais trilijonais mažiau nei visas 2012-ųjų šalies socialinės apsaugos biudžetas. Tuo tarpu ateityje prognozuojama dar niūresnė situacija – 2060-aisiais Japonijoje 65 m. ir vyresni žmonės sudarys maždaug 40 proc. visos populiacijos.
„Kol kas sveikatos apsauga laikosi todėl, jog kiekvienas žmogus turi sveikatos draudimą, priklausantį nuo savo darbovietės ir darbo pobūdžio – labai panašiai, kaip „Obamacare“ JAV. Visa šalis moka už sveikatą, tačiau brangiausiai jai kainuoja senesni nei 70 m. žmonės su sunkiomis sveikatos būklėmis ir norint sistemą palaikyti būtina rūpintis ne vien ligų gydymu, bet jų prevencija“, – teigia „Tanita“ vadovas.
Sveikata gebantis pasirūpinti senjoras
Tokijo universiteto specialistė K. Shinohara teigia, jog visos Japonijos mastu bandoma įdiegti sveikatos apsaugos technologijas, kurios leistų sutrikimus užfiksuoti prieš jiems virstant rimtomis problemomis ir taip išgelbėti žmones nuo ilgų sunkios ligos metų.
Privalome spręsti senėjančios visuomenės problemas pasitelkdami tiek inovacijas – balso analizę, ultragarsą, informacines technologijas ir elgesio sekiklius –, tiek socialines sistemines reformas, užtikrinančias žmonių įpročių pokyčius.
Tam vystoma didžiulė grandinė išradimų: atvykus pas gydytoją žmogus netrukus turėtų gauti ne tik esminius tyrimus, bet ir pamatytų savo DNR, taip užtikrinant, kad didžiausias rizikas bus įmanomA įžvelgti iš anksto, kitus testus atliks „PST“ sistema, galinti vien iš balso pastebėti diabeto, demencijos, imunologinių ligų ar vėžio pavojus. Namie daiktų internetas padės visapusiškai sekti žmogaus gyvenseną – nuo jo maitinimosi įpročių, iki kasdienių tuštinimosi tyrimų.
„Privalome spręsti senėjančios visuomenės problemas pasitelkdami tiek inovacijas – balso analizę, ultragarsą, informacines technologijas ir elgesio sekiklius, tiek socialines sistemines reformas, užtikrinančias žmonių įpročių pokyčius. Mes siekiame iki 2022 m. sukurti sistemą, kurioje kiekvienas galėtų namie pasitikrinti visus savo sveikatos duomenis, kurie būtų išsamiai išanalizuoti ir kasdien atnaujinami. Viso to tikslas – visuomenė, kur kiekvienam rūpi jo sveikata ir kiekvienas gali ja pasirūpinti net senatvėje“, – teigia K. Shinohara.
Technologijos dirbs kasdien
„Tanita“ korporacijos siekiai – analogiški tiems, kuriuos sveikatos ekspertai kelia jau daugybę metų. Tai – sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir kokybiškas poilsis. Tačiau turint omenyje, jog anot tyrimų, kas antras japonas net išgirdęs gydytojų perspėjimus nekeičia savo gyvensenos, to imtis planuojama per kiekvienoje darbo vietoje įdiegtus sprendimus.
„Nuo 2009-ųjų visoje kompanijoje pradėjome ir iki šiol tęsiame sveikatos valdymo programą. Kiekvienas darbuotojas turi savo aktyvų sekiklį, matuojantį fizinę veiklą, biuruose įdiegti organizmo būklę tikrinantys aparatai, darbuotojus konsultuoja specialūs sveikatos specialistai, o valgyklose tiekiamas tik sveikas maistas. Visa informacija keliauja į informacijos debesį, kur ją lengva sekti ir pastebėti nukrypimus nuo normų. Vien dėl reguliaraus spaudimo, kūno riebalingumo ir judėjimo sekimo per labai trumpą laiką pamatėme drastiškus pokyčius“, – tikina Y. Yonai.
Nuo programos pradžios iki 2012 m. kompanijos viduje sveiką kūno masės indeksą turinčių darbuotojų procentas pakilo nuo 70 iki 75, tuo tarpu savo darbuotojų sveikatai tenkančias išlaidas kompanija nuo 2011 iki 2012 m. sumažino beveik 10 proc. Šiandien tokie sekikliai parduodami visoje Japonijoje, o norint pritraukti dėmesį tų, kurie savo sveikata visiškai nesirūpina, juos galima įsigyti net su „anime“ veikėjais.
Spalio 12-13 d. vykstantį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas ES regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip 40 mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...