Šimtas priežasčių tirti kosmosą

Žmonija kosmoso tyrimuose pasiekė daug, tačiau tai – dar tik visko pradžia, LRT.lt teigia Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programos ir tyrimų departamento vadovas Europos kosmoso agentūroje Bernardo Patti.

„Skeptikai gali sakyti, kad Žemėje galima atlikti visus eksperimentus, vykdomus kosmose, tai kam švaistyti pinigus. Galiu jiems tik pasakyti, kad žmogaus prigimtis yra tyrinėti. O tyrinėjimas visada atneša naudos“, – tvirtina jis.

TKS – bendra JAV, Europos, Rusijos, Kanados misija, gyvuojanti nuo 1998 m., nors pati projekto pradžia nukelia dar į Šaltojo karo laikus. TKS nuolat gyvena įvairių valstybių astronautai, vykdomi kosmoso ir Žemės tyrimai, atliekami eksperimentai ir t. t. Stotis nesustodama skrieja maždaug 400 km aukštyje 28 tūkst. km/h greičiu. 2016 m. gegužę buvo paskelbta, kad TKS apie Žemę apskriejo šimtatūkstantąjį kartą.

Iš viso stotį sudaro 15 modulių-laboratorijų, vienas iš jų – „Columbus“ – buvo sukurtas Europos kosmoso agentūroje. Jis laikomas vienu reikšmingiausių Europos pasiekimų kosmoso srityje.

Su B. Patti LRT.lt kalbėjosi tikro dydžio „Columbus“ modulio kopijoje, stovinčioje Europos kosmoso agentūros Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre Nordveike (Nyderlandai).

– „Columbus“ modulis yra tik dalis visos TKS. Kam jis skirtas, ką astronautai jame veikia?

–„Columbus“ modulyje yra skirtingos paskirties saugyklos, įmontuotos lubose, grindyse ir šoninėse sienose. Viso modulio tūris yra maždaug 75 kubiniai metrai, ilgis – 7 metrai, skersmuo – maždaug 4,5 metro.

Grindų saugyklose laikoma visa modulio įranga, gyvybės palaikymo ir aušinimo bei ventiliavimo sistemos. Gera ventiliacija TKS yra labai svarbi.Noriu priminti, kad tai nėra laboratorija Žemėje, kur, reikalui esant, gali tiesiog atidaryti langą. Taip pat grindyse įmontuota energijos paskirstymo sistema.

„Columbus“ yra laboratorija.Turbūt žinote, kad laboratorijose atliekami eksperimentai. Iš viso modulyje yra 10 eksperimentams skirtų saugyklų, 2 iš jų įmontuotos lubose, kitos 8 – šoninėse sienose. 5 iš jų priklauso NASA, 5 – Europos kosmoso agentūrai.

Europa kosmose atlieka eksperimentus su mikroorganizmais, ląstelėmis ir audiniais, mikrogravitacija ir skysčiais, tiriamas ilgo buvimo kosmose poveikis žmogaus organizmui ir t. t.

Likusios saugyklos lubose yra skirtos daiktų, susijusių su čia atliekamais eksperimentais, laikymui. Turiu pasakyti, kad daiktų, įrangos ir pan. sandėliavimas TKS yra didelė problema, nes dažnai čia prireikia daugiau daiktų, negu yra vietos jiems laikyti.

Eksperimentai atliekami ne tik viduje, bet ir išorėje. Anksčiau turėjome saugyklą išorėje, kurioje laikėme įvairių mėginių, jų reakcijas stebėjome atvirame kosmose, bet saugykla jau atitarnavo savo laiką ir buvo uždaryta. Dabar tiriame Saulės energiją ir su ja susijusius fenomenus.

– „Columbus“ modulio istorija – gana sudėtinga. Modulis į kosmosą turėjo išskrieti 2004 m., tačiau dėl „Columbia“ raketos tragedijos 2003 m. vasario 1 d., kurios metu suiro raketa nešėja ir žuvo 7 astronautai, buvo atidėta iki 2008 m.

– Taip. „Columbus“ modulis buvo pradėtas statyti 1996 metais. Tam, kad būtų pabaigtas, prireikė beveik 8 metų. Kai jau ruošėmės pakilimui, „Columbia“ patyrė avariją. Tuomet modulis tiesiog buvo pastatytas į sandėlį. Kai programą atnaujinome 2007 m., vėl susidūrėme su problemomis, todėl galiausiai „Columbus“ į kosmosą pakilo tik 2008 m. vasarį. Nuo tada šis nuostabus kūrinys yra orbitoje, veikia saugiai ir jame atliekama daug skirtingų eksperimentų, kuriuos jau pristačiau anksčiau.

„Columbus“ į kosmosą pakilo raketoje, o surinktas ir prie TKS pritvirtintas robotine ranka, sukurta Kanadoje. Tai buvo sėkminga, tačiau itin sudėtinga operacija.

– Prieš 5 metus viename interviu teigėte, kad TKS daugiau laiko skirs mokslo eksperimentams, o ne operacijoms kosmose. Ar pasiekėte savo tikslą?

– Na, jau padarėme labai daug, tačiau norime padaryti dar daugiau. Pradėjus naują kosmoso misiją, iš pradžių viską darai itin atsargiai, nuolat bijai, kad kas nors atsitiks ir pan. Be to, skiri daug resursų (žmogiškųjų, finansinių ir t. t.) tam, kad viskas pavyktų. Kuo ilgiau dirbi, tuo daugiau išmoksti, darbas tampa efektyvesnis ir sklandesnis. Taigi pamažu viskas susidėlioja taip, kad operacijoms atlikti reikia daug mažiau resursų, o tuos, kurie lieka, galima panaudoti eksperimentams. Tai yra tai, ką ir stengiamės daryti TKS.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Romas Zubinas-Tęsėjas

Romas  Zubinas-Tęsėjas portretas
Vartų į ATEITĮ, šie brangiai kainuojantys ir visiškai beprasmiški darbai, tikrai neatvers! Vietoje šių, visiškai žmonijos ateičiai nereikalingų darbų, mokslininkai turėtų geriau pažinti Žemės ašies Trečiąjį bei Ketvirtąjį fizinius judėjimus! O pažinę juos, suprastu, kad žmonijai jau seniai laikas ruoštis ATEIČIAI, tačiau einant ne žmonijos debilizavimo - kompiuterizacijos bet Žemės pažinomo keliu!

didelė konkurencija

didelė konkurencija portretas
turėtų būti tarp šių mokslininkų, eksperimentuojančių orbitoje, ir kaip jie nesusipeša? Galima daryti prielaidą, jog dalinasi savo pasiekimais, bakterinio, biologinio, cheminio užterštumo srityse? Visgi kosmosas ir lieka "kosmosu" su savais "curiosičiais". Yra vieningos JAV, o Kanados pasirodo dvi, o kur dar Niujorkas su Baltimore?
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių