- Goda Raibytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonija kosmoso tyrimuose pasiekė daug, tačiau tai – dar tik visko pradžia, LRT.lt teigia Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programos ir tyrimų departamento vadovas Europos kosmoso agentūroje Bernardo Patti.
„Skeptikai gali sakyti, kad Žemėje galima atlikti visus eksperimentus, vykdomus kosmose, tai kam švaistyti pinigus. Galiu jiems tik pasakyti, kad žmogaus prigimtis yra tyrinėti. O tyrinėjimas visada atneša naudos“, – tvirtina jis.
TKS – bendra JAV, Europos, Rusijos, Kanados misija, gyvuojanti nuo 1998 m., nors pati projekto pradžia nukelia dar į Šaltojo karo laikus. TKS nuolat gyvena įvairių valstybių astronautai, vykdomi kosmoso ir Žemės tyrimai, atliekami eksperimentai ir t. t. Stotis nesustodama skrieja maždaug 400 km aukštyje 28 tūkst. km/h greičiu. 2016 m. gegužę buvo paskelbta, kad TKS apie Žemę apskriejo šimtatūkstantąjį kartą.
Iš viso stotį sudaro 15 modulių-laboratorijų, vienas iš jų – „Columbus“ – buvo sukurtas Europos kosmoso agentūroje. Jis laikomas vienu reikšmingiausių Europos pasiekimų kosmoso srityje.
Su B. Patti LRT.lt kalbėjosi tikro dydžio „Columbus“ modulio kopijoje, stovinčioje Europos kosmoso agentūros Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre Nordveike (Nyderlandai).
– „Columbus“ modulis yra tik dalis visos TKS. Kam jis skirtas, ką astronautai jame veikia?
–„Columbus“ modulyje yra skirtingos paskirties saugyklos, įmontuotos lubose, grindyse ir šoninėse sienose. Viso modulio tūris yra maždaug 75 kubiniai metrai, ilgis – 7 metrai, skersmuo – maždaug 4,5 metro.
Grindų saugyklose laikoma visa modulio įranga, gyvybės palaikymo ir aušinimo bei ventiliavimo sistemos. Gera ventiliacija TKS yra labai svarbi.Noriu priminti, kad tai nėra laboratorija Žemėje, kur, reikalui esant, gali tiesiog atidaryti langą. Taip pat grindyse įmontuota energijos paskirstymo sistema.
„Columbus“ yra laboratorija.Turbūt žinote, kad laboratorijose atliekami eksperimentai. Iš viso modulyje yra 10 eksperimentams skirtų saugyklų, 2 iš jų įmontuotos lubose, kitos 8 – šoninėse sienose. 5 iš jų priklauso NASA, 5 – Europos kosmoso agentūrai.
Europa kosmose atlieka eksperimentus su mikroorganizmais, ląstelėmis ir audiniais, mikrogravitacija ir skysčiais, tiriamas ilgo buvimo kosmose poveikis žmogaus organizmui ir t. t.
Likusios saugyklos lubose yra skirtos daiktų, susijusių su čia atliekamais eksperimentais, laikymui. Turiu pasakyti, kad daiktų, įrangos ir pan. sandėliavimas TKS yra didelė problema, nes dažnai čia prireikia daugiau daiktų, negu yra vietos jiems laikyti.
Eksperimentai atliekami ne tik viduje, bet ir išorėje. Anksčiau turėjome saugyklą išorėje, kurioje laikėme įvairių mėginių, jų reakcijas stebėjome atvirame kosmose, bet saugykla jau atitarnavo savo laiką ir buvo uždaryta. Dabar tiriame Saulės energiją ir su ja susijusius fenomenus.
– „Columbus“ modulio istorija – gana sudėtinga. Modulis į kosmosą turėjo išskrieti 2004 m., tačiau dėl „Columbia“ raketos tragedijos 2003 m. vasario 1 d., kurios metu suiro raketa nešėja ir žuvo 7 astronautai, buvo atidėta iki 2008 m.
– Taip. „Columbus“ modulis buvo pradėtas statyti 1996 metais. Tam, kad būtų pabaigtas, prireikė beveik 8 metų. Kai jau ruošėmės pakilimui, „Columbia“ patyrė avariją. Tuomet modulis tiesiog buvo pastatytas į sandėlį. Kai programą atnaujinome 2007 m., vėl susidūrėme su problemomis, todėl galiausiai „Columbus“ į kosmosą pakilo tik 2008 m. vasarį. Nuo tada šis nuostabus kūrinys yra orbitoje, veikia saugiai ir jame atliekama daug skirtingų eksperimentų, kuriuos jau pristačiau anksčiau.
„Columbus“ į kosmosą pakilo raketoje, o surinktas ir prie TKS pritvirtintas robotine ranka, sukurta Kanadoje. Tai buvo sėkminga, tačiau itin sudėtinga operacija.
– Prieš 5 metus viename interviu teigėte, kad TKS daugiau laiko skirs mokslo eksperimentams, o ne operacijoms kosmose. Ar pasiekėte savo tikslą?
– Na, jau padarėme labai daug, tačiau norime padaryti dar daugiau. Pradėjus naują kosmoso misiją, iš pradžių viską darai itin atsargiai, nuolat bijai, kad kas nors atsitiks ir pan. Be to, skiri daug resursų (žmogiškųjų, finansinių ir t. t.) tam, kad viskas pavyktų. Kuo ilgiau dirbi, tuo daugiau išmoksti, darbas tampa efektyvesnis ir sklandesnis. Taigi pamažu viskas susidėlioja taip, kad operacijoms atlikti reikia daug mažiau resursų, o tuos, kurie lieka, galima panaudoti eksperimentams. Tai yra tai, ką ir stengiamės daryti TKS.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai27
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau29
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...