- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Virusai yra daugelio šiuolaikinių ligų sukėlėjai, o modernus gyvenimo būdas sudaro sąlygas itin greitam virusinių infekcijų plitimui. Dauguma virusų turi patogeninį ryšį su savo šeimininkais – jie sukelia ligas nuo lengvo peršalimo iki tokių sunkių, kaip ūminis kvėpavimo sindromas (SARS) ar net mirtinų infekcijų, sukeliamų Ebola ar Marburgo virusų. Tačiau esama ir malonių išimčių.
Saccharomyces cerevisiae – mielių rūšis, kuri skaniai fermentuoja mūsų mėgstamus maisto produktus – alų, vyną, kavą, šokoladą ir duoną – taip pat gali būti užsikrėtusi virusais. Bet nėra ko jaudintis – alus yra saugus, ir mielės tikrai neserga. Skirtingai nuo virusų, prie kurių esame įpratę, mielių virusai nežudo savo šeimininko. Vietoj to, jie gyvena ląstelės viduje ir plinta tik ląstelėms dalijantis. Šitiems virusams puikiai sekasi, kai jų šeimininkams gerai, todėl aplinkybės, kurios kenkia šeimininkui, pakenktų ir virusui.
Esant specifinėms sąlygoms, virusai iš neutralių tampa net naudingi. Turinčios tam tikrus – kilerinius – virusus ląstelės gamina toksinus, kurie yra nekenksmingi viruso šeimininkui, bet mirtini kitoms mielėms, pelėsiams ir net bakterijoms. Taip ląstelė – viruso šeimininkė paverčiama miele-žudike. Pašalindamas konkurenciją, virusas padeda ląstelei – taigi ir sau – siekti naudos. Pastaruosius dešimtmečius ši mielių virusų savybė yra pritaikoma praktiškai.
Pavyzdžiui, maisto ir gėrimų pramonėje mielės-žudikės naudojamos kovojant su nepageidaujamo tipo mielėmis, atsirandančiomis gaminant vyną, alų ar duoną ir gadinančiomis produkto skonį, kvapą bei tekstūrą. Žemės ūkyje tokios mielės naudojamos apsaugai nuo pelėsių, sukeliančių ligas po derliaus nuėmimo ir sandėliuojant, o medicinoje – kuriant naujus priešgrybelinius vaistus ar probiotikus.
Nors gali atrodyti, kad mielės ir žmonės turi mažai ką bendro, mielės yra eukariotinis organizmas – kaip ir žmogus. Taigi, mūsų ir mielių ląsteles sieja panašūs biologiniai procesai. Apie pusė mielių genų turi tiesioginius funkcinius atitikmenis žmogaus genome, o mažiausiai 20 proc. žmogaus genų, turinčių įtakos ligoms, turi atitikmenų mielėse.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre atliekami tyrimai pagal ES finansuojamą projektą (Viraktoma – integratyvus funkcinis mielių viruso tyrimas) atskleidžia dar vieną būdą, kaip mielės gali būti panaudotos žmogaus reikmėms – supratus, kaip virusas sąveikauja su savo šeimininku, galima kurti jo valdymo strategijas.
Virusai dauginimosi ląstelėje metu reikalingi ne tik ląstelės resursai, bet ir glaudi integracija su metaboliniais procesais. Proteominės analizės metu lygindami baltymų sudėties pokyčius tarp virusais užkrėstų ir neužsikrėtusių ląstelių, mokslininkai tiria, kurie šeimininko procesai svarbūs jų palaikymui ir kontroliuoja virusų likimą. Tokiu būdu, mielės ir jų RNR virusai yra saugi ir patogi modelinė sistema, padedanti iššifruoti neatskleistas virusų paslaptis bei taip prisidedanti prie vaistų nuo virusų sukeltų ligų kūrimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...
-
Atostogos pajūryje – be ryšio?28
Panašu, kad atostogos pajūryje šiemet gali būti be ryšio. Jau dabar Palangos ir Šventosios gyventojai skundžiasi, kad sunku paskambinti mobiliuoju telefonu, o atėjus vasaros sezonui, kai į pajūrį suvažiuos daugybė poilsiaut...
-
Dirbtinis intelektas didina pasitenkinimą darbu?
Tyrimas, atliktas „McKinsey Global Institute“, rodo, kad iki 2030 m. mažiausiai 14 proc. darbuotojų visame pasaulyje, o tai daugiau nei 470 mln. žmonių, gali tekti keisti savo karjeros kryptį dėl skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio i...
-
Europos Parlamentas galutinai pritarė svarbiam dirbtinio intelekto įstatymui
Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai uždegė žalią šviesą istorinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas dirbtinis intelektas (DI), pašalinę paskutinę kliūtį, trukdžiusią oficialiai jas priimti. ...
-
Dirbtinis intelektas medicinoje: gali pakeisti dar vieną profesiją?7
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki. ...
-
Lietuvoje vykdomame projekte – pažangios ir modernios švietimo idėjos1
Mokslas atidaro duris į pasaulio tyrinėjimo procesus, atsiveria didžiulės galimybės analizuoti paslaptingo gamtos pasaulio erdves, keisti mokymosi perspektyvas. Žmogaus išradingumui nėra ribų: visai neseniai žinių pasaulį užvaldė informacin...
-
JT įspėja: dirbtinio intelekto įrankiai kuria seksistinį turinį4
Populiariausi pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) įrankiai yra paremti „OpenAI“ ir „Meta“ programomis, kurios rodo išankstinį nusistatymą prieš moteris, parodė ketvirtadienį Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UN...
-
Pasaulinę šlovę pelniusi lietuvė mokslininkė prisidėjo prie COVID-19 pandemijos suvaldymo11
Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų. Ne veltui pasaulio žiniasklaidoje ji pristatinėjama mokslo „roko ...
-
Kad asmenukė nevirstų vaikystės trauma ar nusikaltėlių masalu
Daugelis vaikų šiandien internete pasirodo dar gerokai iki pradėdami vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo pripildyta ultragarso nuotrauka ir pirmieji vaikelio žingsniai jau spėjo tapti...
-
Daugelyje šalių buvo sutrikusi „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ veikla18
Daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, antradienį sutriko bendrovės „Meta“ socialinių tinklų „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „Threads“ veikla, šimtams tūkstančių vartot...