- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Virusai yra daugelio šiuolaikinių ligų sukėlėjai, o modernus gyvenimo būdas sudaro sąlygas itin greitam virusinių infekcijų plitimui. Dauguma virusų turi patogeninį ryšį su savo šeimininkais – jie sukelia ligas nuo lengvo peršalimo iki tokių sunkių, kaip ūminis kvėpavimo sindromas (SARS) ar net mirtinų infekcijų, sukeliamų Ebola ar Marburgo virusų. Tačiau esama ir malonių išimčių.
Saccharomyces cerevisiae – mielių rūšis, kuri skaniai fermentuoja mūsų mėgstamus maisto produktus – alų, vyną, kavą, šokoladą ir duoną – taip pat gali būti užsikrėtusi virusais. Bet nėra ko jaudintis – alus yra saugus, ir mielės tikrai neserga. Skirtingai nuo virusų, prie kurių esame įpratę, mielių virusai nežudo savo šeimininko. Vietoj to, jie gyvena ląstelės viduje ir plinta tik ląstelėms dalijantis. Šitiems virusams puikiai sekasi, kai jų šeimininkams gerai, todėl aplinkybės, kurios kenkia šeimininkui, pakenktų ir virusui.
Esant specifinėms sąlygoms, virusai iš neutralių tampa net naudingi. Turinčios tam tikrus – kilerinius – virusus ląstelės gamina toksinus, kurie yra nekenksmingi viruso šeimininkui, bet mirtini kitoms mielėms, pelėsiams ir net bakterijoms. Taip ląstelė – viruso šeimininkė paverčiama miele-žudike. Pašalindamas konkurenciją, virusas padeda ląstelei – taigi ir sau – siekti naudos. Pastaruosius dešimtmečius ši mielių virusų savybė yra pritaikoma praktiškai.
Pavyzdžiui, maisto ir gėrimų pramonėje mielės-žudikės naudojamos kovojant su nepageidaujamo tipo mielėmis, atsirandančiomis gaminant vyną, alų ar duoną ir gadinančiomis produkto skonį, kvapą bei tekstūrą. Žemės ūkyje tokios mielės naudojamos apsaugai nuo pelėsių, sukeliančių ligas po derliaus nuėmimo ir sandėliuojant, o medicinoje – kuriant naujus priešgrybelinius vaistus ar probiotikus.
Nors gali atrodyti, kad mielės ir žmonės turi mažai ką bendro, mielės yra eukariotinis organizmas – kaip ir žmogus. Taigi, mūsų ir mielių ląsteles sieja panašūs biologiniai procesai. Apie pusė mielių genų turi tiesioginius funkcinius atitikmenis žmogaus genome, o mažiausiai 20 proc. žmogaus genų, turinčių įtakos ligoms, turi atitikmenų mielėse.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre atliekami tyrimai pagal ES finansuojamą projektą (Viraktoma – integratyvus funkcinis mielių viruso tyrimas) atskleidžia dar vieną būdą, kaip mielės gali būti panaudotos žmogaus reikmėms – supratus, kaip virusas sąveikauja su savo šeimininku, galima kurti jo valdymo strategijas.
Virusai dauginimosi ląstelėje metu reikalingi ne tik ląstelės resursai, bet ir glaudi integracija su metaboliniais procesais. Proteominės analizės metu lygindami baltymų sudėties pokyčius tarp virusais užkrėstų ir neužsikrėtusių ląstelių, mokslininkai tiria, kurie šeimininko procesai svarbūs jų palaikymui ir kontroliuoja virusų likimą. Tokiu būdu, mielės ir jų RNR virusai yra saugi ir patogi modelinė sistema, padedanti iššifruoti neatskleistas virusų paslaptis bei taip prisidedanti prie vaistų nuo virusų sukeltų ligų kūrimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...