- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Virusai yra daugelio šiuolaikinių ligų sukėlėjai, o modernus gyvenimo būdas sudaro sąlygas itin greitam virusinių infekcijų plitimui. Dauguma virusų turi patogeninį ryšį su savo šeimininkais – jie sukelia ligas nuo lengvo peršalimo iki tokių sunkių, kaip ūminis kvėpavimo sindromas (SARS) ar net mirtinų infekcijų, sukeliamų Ebola ar Marburgo virusų. Tačiau esama ir malonių išimčių.
Saccharomyces cerevisiae – mielių rūšis, kuri skaniai fermentuoja mūsų mėgstamus maisto produktus – alų, vyną, kavą, šokoladą ir duoną – taip pat gali būti užsikrėtusi virusais. Bet nėra ko jaudintis – alus yra saugus, ir mielės tikrai neserga. Skirtingai nuo virusų, prie kurių esame įpratę, mielių virusai nežudo savo šeimininko. Vietoj to, jie gyvena ląstelės viduje ir plinta tik ląstelėms dalijantis. Šitiems virusams puikiai sekasi, kai jų šeimininkams gerai, todėl aplinkybės, kurios kenkia šeimininkui, pakenktų ir virusui.
Esant specifinėms sąlygoms, virusai iš neutralių tampa net naudingi. Turinčios tam tikrus – kilerinius – virusus ląstelės gamina toksinus, kurie yra nekenksmingi viruso šeimininkui, bet mirtini kitoms mielėms, pelėsiams ir net bakterijoms. Taip ląstelė – viruso šeimininkė paverčiama miele-žudike. Pašalindamas konkurenciją, virusas padeda ląstelei – taigi ir sau – siekti naudos. Pastaruosius dešimtmečius ši mielių virusų savybė yra pritaikoma praktiškai.
Pavyzdžiui, maisto ir gėrimų pramonėje mielės-žudikės naudojamos kovojant su nepageidaujamo tipo mielėmis, atsirandančiomis gaminant vyną, alų ar duoną ir gadinančiomis produkto skonį, kvapą bei tekstūrą. Žemės ūkyje tokios mielės naudojamos apsaugai nuo pelėsių, sukeliančių ligas po derliaus nuėmimo ir sandėliuojant, o medicinoje – kuriant naujus priešgrybelinius vaistus ar probiotikus.
Nors gali atrodyti, kad mielės ir žmonės turi mažai ką bendro, mielės yra eukariotinis organizmas – kaip ir žmogus. Taigi, mūsų ir mielių ląsteles sieja panašūs biologiniai procesai. Apie pusė mielių genų turi tiesioginius funkcinius atitikmenis žmogaus genome, o mažiausiai 20 proc. žmogaus genų, turinčių įtakos ligoms, turi atitikmenų mielėse.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre atliekami tyrimai pagal ES finansuojamą projektą (Viraktoma – integratyvus funkcinis mielių viruso tyrimas) atskleidžia dar vieną būdą, kaip mielės gali būti panaudotos žmogaus reikmėms – supratus, kaip virusas sąveikauja su savo šeimininku, galima kurti jo valdymo strategijas.
Virusai dauginimosi ląstelėje metu reikalingi ne tik ląstelės resursai, bet ir glaudi integracija su metaboliniais procesais. Proteominės analizės metu lygindami baltymų sudėties pokyčius tarp virusais užkrėstų ir neužsikrėtusių ląstelių, mokslininkai tiria, kurie šeimininko procesai svarbūs jų palaikymui ir kontroliuoja virusų likimą. Tokiu būdu, mielės ir jų RNR virusai yra saugi ir patogi modelinė sistema, padedanti iššifruoti neatskleistas virusų paslaptis bei taip prisidedanti prie vaistų nuo virusų sukeltų ligų kūrimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kruša – ne visada mirtis pasėliams
Kėdainių rajone – lauko diena. Neįprasta diena, kai ūkininkai, mokslininkai, draudikai suvažiuoja į laukus bei pristato mokslinius tyrimus ir kaip šiltėjant klimatui teks auginti gėrybes. ...
-
Lenkų narai rado XIX amžiuje sudužusį laivą, pilną šampano butelių2
Lenkų narai pranešė praėjusią savaitę radę XIX amžiuje sudužusį laivą, pilną šampano butelių. ...
-
Didžiausias krachas istorijoje: kaip tai galėjo nutikti 2024 metais?17
Kai penktadienį visame pasaulyje sutriko kompiuterių darbas, dėl to neveikė oro uostai ir bankai, užsidarė parduotuvės ir buvo sustabdytos neskubios operacijos, daugeliui žmonių kilo vienas klausimas: kaip tai galėjo nutikti 2024 metais? Firma, atsak...
-
NKSC: pasauliniai IT sutrikimai Lietuvoje didelės žalos nepadarė, atstatymas užtruks3
Visame pasaulyje penktadienį fiksuoti informacinių sistemų sutrikimai kritinių Lietuvos organizacijų nepaveikė, tačiau paveiktų sistemų atstatymas apskritai užtruks dėl sutrikimų pobūdžio, teigia Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) va...
-
Pasauliniai IT sutrikimai: ką daryti, jei jūsų kompiuteris susidūrė su šia problema?2
Dideli IT sutrikimai penktadienį paveikė įmones visame pasaulyje: nutrūko skrydžiai, sutriko televizijos transliacijos ir bankų veikla. Ką daryti, jei jūsų kompiuteris susidūrė su šia problema? ...
-
Kodėl kiberchaosas aplenkė Lietuvą? Priežastis – stulbinančiai paprasta47
Kompiuterinių tinklų sutrikimai sukėlė paniką nuo Niujorko ir Kanberos iki Berlyno ir Delio. Tuo metu Lietuvos kritinė infrastruktūra nenukentėjo. ...
-
NKSC įvardijo, ar pasauliniai IT sutrikimai paveikė paslaugas Lietuvoje2
Visame pasaulyje fiksuojant didelio masto IT sutrikimus, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) nurodo neturintis informacijos apie kritinių paslaugų sutrikimus Lietuvoje. ...
-
Pasaulį apėmė kibernetinis chaosas: „Windows“ klaida „išjungė“ bankus, prikaustė prie žemės lėktuvus19
Oro uostai, bankai ir įmonės visame pasaulyje penktadienį praneša apie technines problemas dėl operacinės sistemos „Windows“ klaidos. ...
-
Kas mūsų laukia @eityje?2
Akademinė bendruomenė Lietuvoje naudoja skirtingus lietuviakalbių mokslo šaltinių duomenynus – nacionalinius, institucinius, privačius – su skirtinga paslaugų pasiūla, skirtingu lankomumu ir panašiai. Vieną jų, @eitį (Ateiti...
-
Kitokia studijų patirtis: sesija be baimės ir glaudus ryšys su būsimais darbdaviais4
Kauno kolegijos Verslo fakultetas – vienas didžiausių verslo ir vadybos rengimo centrų, vienijantis apie 120 dėstytojų ir 1200 studentų. Studijas kasmet užbaigia apie 500 darbo rinkai pasiruošusių specialistų. ...