Pasitelkę anksčiau sukurtą skaitmeninį kelių žemėlapį, topografinius ir archeologinius duomenis, tyrėjai išanalizavo tikrąjį Romos imperijos transporto tinklo mastą, rašo „The Chosunilbo“.
Žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime išanalizuotas beveik 299 tūkst. km kelių tinklas, koks jis buvo apie 150 m. po Kr.
Paaiškėjo, kad Europą, Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus jungęs kelių tinklas buvo gerokai didesnis, nei manyta iki šiol.
Tyrimas taip pat paneigė įsitikinimą, kad romėnai kelius visur tiesė tiesiai. Lygumose jie iš tiesų buvo tiesesni, tačiau sudėtingesniame reljefe keliai vingiuodavo labiau nei šiuolaikiniai, nes inžinieriams teko derintis prie vietovės.
Vis dėlto 90 proc. tinklo nuolydis neviršijo 16 proc., todėl didžioji jo dalis buvo tinkama jaučių bei arklių traukiamiems vežimams.
Dar labiau stebina išvada apie pačią Romą. Sausumos kelių tinkle ji toli gražu nebuvo pagrindinė ašis. Nustatyta, kad kaip tokie tarpininkai buvo geriau išsidėstę kiti centrai: Bizantija, Antiokija, Ankira ir Korintas.
Būtent Bizantija atliko svarbų vaidmenį jungdama Europos ir Azijos sausumos kelius. Provincijų sostinės apskritai buvo geriau išsidėsčiusios sausumos mobilumui nei kiti miestai.
Šis palikimas gyvas iki šiol – tankiausios romėnų trasos dažnai sutampa su dabartinėmis magistralėmis, liudydamos tūkstantmetę inžinerijos įtaką.
Naujausi komentarai