Naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione

  • Teksto dydis:

Kauno technologijos universiteto profesorius (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija. Už šį pasiekimą V.Getautis šiemet ne tik nominuotas LRT metų apdovanojimų "Metų atradimo" kategorijoje, bet jo išradimą priėmė ir bene žymiausias pasaulyje mokslinis žurnalas "Science".

– Kas telpa į žodį "chemija"? Kas jus joje žavi?

– Nėra nė vienos žmogaus veiklos srities, kurioje nevyktų cheminės reakcijos ar nebūtų taikomos jų sukurtos medžiagos. Tai viena iš mokslo sričių, kur atradimai eina vienas po kito praktiškai kiekvieną dieną. Būtent ta įvairovė, netikėtumai, galimybė gan greitai sukurti naują produktą, o kartais – visai net ne tą, kurio tikėjaisi, – ir žavi.

– Kodėl pasirinkote būtent mokslininko kelią?

– Kadangi jau studijuodamas didžiąją laisvalaikio dalį praleidau mokslinėje laboratorijoje, baigus studijas nebuvo sunku apsispręsti dėl ateities – įstojau į aspirantūrą (dabartinės doktorantūros atitikmuo), kurią, vadovaujant prof. S.Kutkevičiui, sėkmingai baigiau. Šis laikotarpis buvo labai dinamiškas, pilnas iššūkių: per trejus metus reikėjo atlikti visus suplanuotus eksperimentus, parašyti disertaciją ir ją apginti. Tačiau tai dar labiau sustiprino mano pasirinkimą ir norą toliau eiti šiuo keliu.

Nėra nė vienos žmogaus veiklos srities, kurioje nevyktų cheminės reakcijos ar nebūtų taikomos jų sukurtos medžiagos.

– Esate ne vieno patentuoto išradimo autorius. Kaip gimsta idėjos naujų išradimų kūrimui? Kas šiame procese svarbiausia?

– Naujų išradimų idėjos gimsta gan įvairiai. Chemijoje kartais tai būna suplanuoto eksperimento netikėtas posūkis, kai gauni visai ne tą, ką tikėjaisi. Pavykus išsiaiškinti kas įvyko, pasirodo, kad tai dar niekur neaprašyta, nepaskelbta, o turi praktinį pritaikymą.

Tačiau dažniausiai idėjos kyla vykdant tikslinius projektus. Pavyzdžiui, kontrakto su Pietų Korėjos kompanija "Samsung Electronics" metu buvo iškelta užduotis – konkretus tarptautinių patentų skaičius. Teko studijuoti daug mokslinės literatūros, kad suvoktum, kas jau padaryta konkrečioje srityje.

Idėjos kyla diskutuojant su savo kolegomis mokslinės grupės seminaruose, konferencijose. Su savo doktorantais juokauju, kad iš kiekvienos konferencijos turi grįžti su nauja idėja. Ji nebūtinai taps išradimu, bet tikrai paskatins judėti link jo. Man labai gerai mintys susidėlioja bėgiojant, tad kartais išradimo idėja kyla ir stadione.

– Kiek vykdant mokslinius tyrimus jums svarbi komanda? Ko reikia, kad komandos veiklos būtų efektyvios, o atlikti darbai leistų didžiuotis pasiekimais?

– Vykdant mokslinius tyrimus yra labai svarbu darni komanda. Idealu, jeigu visi grupės nariai būna praėję panašų kelią į mano – t.y. jau nuo pirmų studijų metų pradeda tyrimus mokslinėje laboratorijoje. To reikia, nes šioje srityje neįmanoma per trumpą laikotarpį išmokti visų virtuvės paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje – skanius pietus pasigaminti svetimoje virtuvėje užtruks. Reikia žinoti kas kur padėta, kokia tvarka organizuoti ir vykdyti eksperimentą. Iš pradžių net cheminius indus tinkamai išplauti be vyresnio kolegos pagalbos nebus lengva.

O susidirbę kolegos gali vienas kitą suprasti iš trumpo komentaro ar net žvilgsnio. Komandos vadovas turi gerai pažinti kiekvieną savo grupės narį, paskirti užduotis taip, kad jos atitiktų kiekvieno kvalifikaciją. Tačiau svarbiausia jaunąjį tyrėją sudominti, kad darbas netaptų rutina. Reikia siekti, kad kiekvienas į laboratoriją eitų su noru. Tada komandos veiklos bus efektyvios, o atlikti darbai leis džiaugtis rezultatais.

– Pirmąją šio išradimo licenciją įsigijo Japonijos bendrovė "Tokyo Chemical Industry Co. Ltd.". Ar yra dar susidomėjusių jūsų išradimu?

– Mūsų sukurtus organinius puslaidininkius, įsigiję patento licenciją, pirmieji komercializavo japonai. Tačiau šių junginių paklausa jau pirmaisiais metais buvo tokia didelė, kad jais susidomėjo ir švedų kompanija "Dyenamo AB". Kurį laiką vyko derybos, kurioms sėkmingai vadovavo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Šiomis dienomis mus pasiekė žinia, kad "Dyenamo" nupirko mūsų patento licenciją.

– Būtent už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą, panaudojant savitvarkes organines molekules, šiais metais esate nominuotas LRT metų apdovanojimų "Metų atradimo" kategorijoje. Ar jums svarbus toks įvertinimas?

– Aišku, malonu. Pats patekimas tarp trijų nominantų jau yra mūsų visos komandos tyrimų rezultatų pripažinimas. Kartu tai parodo, kad KTU vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai. Be to, tai puiki žaliosios energijos reklama.

– KTU mokslininkų straipsnį, tarp kurio autorių – jūs, Artiomas Magomedovas, Tadas Malinauskas ir Ernestas Kasparavičius, priėmė pasaulyje gerai žinomas mokslo žurnalas "Science". Koks straipsnis jame bus publikuotas? Kuo reikšmingas toks pasiekimas?

– Jau gavome patvirtinimą, kad straipsnis, kuriame skelbiamas tandeminės saulės elemento efektyvumo rekordas, priimtas į žurnalą "Science". Išsiuntėme redakcijai paskutinius pataisymus (angl. proofs), o tai reiškia, kad straipsnio priėmimo procedūra sėkmingai baigta. Žinome ir preliminarią žurnalo "Science" numerio, kuriame bus publikuotas straipsnis, pasirodymo datą – tai gruodžio 4 d. Mums šis įvykis gal net reikšmingesnis už išradimo pripažinimą patentu ar licencijos pardavimą, nes kiekvieno mokslininko svajonė ir siekiamybė paskelbti savo mokslinių tyrimų rezultatus šiame prestižiniame žurnale.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Senuks

Senuks portretas
Šaunu

Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com

Astronomas   inž. Romualdas  Zubinas   rzubinas@gmail.com portretas
- Žemė nuolat sukasi apie savo ašį! Periodas 24 val. - Žemė, orbita, nuolat skrieja apie Saulę. Periodas 365 d. - Žemės ašigalių pasikeitimas vietomis, vadinamas - Žemės ašigalių inversija. - Vienas Žemės ašigalių Inversijos ciklas, trunka 6000 metų! - Plokštuma, kurioje per ašigalius vartosi Žemė, - inversijos plokštuma. - Žemė, Visatos ekliptikos atžvilgiu, vertikalioje plokštumoje, periodiškai verčiasi per savo ašigalius. - Inversijos plokštuma, laikrodžio rodyklės kryptimi, nuolat sukasi apie vertikalę Į Visatos ekliptiką. .

Astronomas hidrologas statybos inž. Romualdas Zubinas

Astronomas hidrologas  statybos  inž.  Romualdas  Zubinas  portretas
ESU KPI ABSOLVENTAS. Statybos inžinierius. DABAR PENSININKAS. DOMĖDAMASIS LIETUVOS PRAEITIMI, ATRADAU TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, KURIE PAAIŠKINA - KAS ir KODĖL ŽEMĖJE VYKO? KAS ir KODĖL VYKSTA? Bei KAS IR KODĖL ŽEMĖJE VYKS - už 10, už 100, už 1000, už 10 000 ir t,t, metų! KĄ DARYTI SU ATRADIMAIS ir su IŠLEISTOMIS KNYGOMIS?!
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių