Mokslininkai: prieš 800 mln. metų Žemę ir Mėnulį bombardavo galingas meteoritų lietus

Japonijos mokslininkai išanalizavo nuotraukas, atsiųstas Mėnulio orbitinio zondo „Kaguya“, ir nustatė, kad stambus asteroidas, kurio skersmuo buvo mažiausiai 100 km, artėdamas prie Žemės ir jos palydovo suiro ir virto didžiuliu meteoritų lietumi, tikriausiai smarkiai paveikusiu gyvybę mūsų planetoje.

Tikimybė, kad tokio dydžio asteroidas rėšis į Žemę, yra apytikriai viena per 100 mln. metų. Tačiau per bombardavimą, įvykusį prieš 800 mln. metų, susidarę smūginiai krateriai mūsų planetoje jau buvo sunaikinti ilgai veikusios erozijos ir kitų geologinių procesų.

Kita vertus, Mėnulyje erozija beveik nepasireiškia, tad mokslininkams pavyko atkurti beveik 60 didelių kraterių istoriją.

Osakos universiteto tyrėjai nustatė stambiųjų kraterių susidarymo amžių, ištyrinėjus mažesnių kraterių, išmuštų krintant per meteoritų smūgius išmestoms uolienoms, tankumą

Mokslininkai pritaikė smūgių masto dėsnius ir susidūrimų tikimybes, kad apskaičiuotų, jog Žemei ir Mėnuliui tąsyk smogusių meteoritų bendra masė buvo 40–50 kvadrilijonų tonų, tai yra 30–60 kartų didesnė negu asteroido, prieš 66 mln. metų išmušusio vadinamąjį Čiksulubo kraterį.

Šis smūgis mūsų dienų Meksikos teritorijoje, kaip manoma, Žemėje išnaikino daugiau kaip tris ketvirtadalius gyvų organizmų rūšių, įskaitant dinozaurus, išskyrus paukščių protėvius.

Tyrėjai nurodė, kad prieš 800 mln. metų Žemės patirtas meteoritų bombardavimas įvyko prieš prasidedant kriogenio periodui. Šiuo laikotarpiu prieš 720–635 mln. metų beveik visa mūsų planeta buvo apledėjusi.

Studijoje, paskelbtoje žurnale „Nature Communications“, mokslininkai rašo, kad šio smūgio padariniai gyvybei Žemėje turėjo būti labai dideli.

„Mūsų naujausios išvados leidžia manyti, kad nežemiškų elementų pliūpsnis galėjo paveikti jūrų biocheminius ciklus... smarkiai sutrikdyti Žemės klimato sistemą ir [lemti] gyvūnų atsiradimą“, – sakoma straipsnyje.

Zondas „Kaguya“, paleistas 2007 metais, atsiuntė itin išsamių duomenų apie mūsų planetos natūralų palydovą, tarp jų – susijusių su iš Žemės nematoma Mėnulio puse ir šio dangaus kūno magnetiniu lauku.