Kūrėjo egzistavimui, tačiau dabar prancūzų matematikai Olivier Bonnassies ir Michel-Yves Bolloré teigė, kad mokslas tapo Dievo sąjungininku.

Savo naujoje knygoje autoriai apibendrino 62 Nobelio premijos laureatų ir daugiau nei 100 žymiausių mokslininkų nuomones, kad išskirtų tuos mokslinius atradimus, kurie, jų nuomone, gali įrodyti Dievo egzistavimą.

Tarp jų – Didžiojo sprogimo teorija, labiausiai pripažintas visatos kilmės modelis, taip pat atradimai, susiję su DNR ir žmogaus genomu.

Galų gale, klausimas, ar mokslas paneigia Dievo egzistavimą, ar, atvirkščiai, jį patvirtina, lieka interpretacijos dalyku, tačiau šie atradimai suteikia viliojančią užuominą, kad mūsų pasaulis gali būti ne atsitiktinumo, o sumanymo rezultatas.

Taigi, Didysis sprogimas, kuris davė pradžią laikui, erdvei ir materijai, verčia susimąstyti apie tai, kas būtent pradėjo šį procesą – juk iki jo nebuvo nei priežasčių, nei fizikos dėsnių įprasta prasme.

Negalėjimas paaiškinti, kas buvo „prieš“, verčia mokslininkus galvoti apie kūrybinį aktą, stovintį už pačios visatos atsiradimo.

Nors daugelis mokslininkų, įskaitant velionį Stepheną Hawkingą, atmetė idėją, kad už to stovėjo Dieviškasis planas.

Tačiau knygos autoriai mano, kad toks idealus gamtos suderinimas yra arba neįtikėtinai neįmanomas, arba protingo Kūrėjo sumanymo rezultatas.

Net A. Einsteino reliatyvumo teorija, pakeitusi supratimą apie laiką ir erdvę, sukėlė filosofines paraleles su religinėmis idėjomis: jei šviesa yra vienintelis pastovus dalykas visatoje, o Dievas Biblijoje vadinamas „pasaulio šviesa“, tai ryšys tarp mokslo ir tikėjimo nėra toks tolimas.

O. Bonassies ir M. Y. Bolloré daro išvadą, kad šiandien Dievo įrodymai yra „gausūs, aiškūs ir racionalūs“.

Jie teigia, kad Dievo buvimo visatoje pėdsakai yra daug labiau juntami nei hipotetiniai ateivių pėdsakai, kurių paieškai žmonija išleidžia milijardus dolerių.