Kinijos kosminis zondas atsiuntė pirmąjį vaizdo įrašą iš Marso orbitos

Kinijos kosmoso agentūra penktadienį paviešino iš savo aplink Marsą skriejančio zondo nufilmuotą vaizdo įrašą, praėjus dviem dienoms po to, kai šis aparatas pasiekė planetos orbitą per Pekino naujausią ambicingą kosmoso misiją.

Įraše, kurį paskelbė valstybinis transliuotojas CCTV, matyti, kaip trečiadienį į Raudonosios planetos orbitą įskriejusio „Tianwen-1“ korpuso fone atsiranda dangaus kūno paviršius po juodu kaip degutas dangumi.

Planetos paviršiuje, kurio spalva įraše keičiasi iš baltos į juodą zondui skriejant vieną Marso parą, matyti balti krateriai, nurodė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“.

Penkias tonas sveriantis aparatas „Tianwen-1“ („Klausimai dangui“), kurį sudaro orbitinis zondas, nuleidžiamasis modulis ir saulės energija varomas marsaeigis, buvo paleistas iš Kinijos pietų praėjusių metų liepą.

Ši misija yra vėliausias žingsnis Pekino kosmoso programoje, apimančioje planus iki 2022 metų įsirengti nuolatinę orbitinę stotį ir galiausiai pasiųsti kosmonautus į Mėnulį. Šios Azijos galybės pastangos sukūrė naują areną JAV ir Kinijos konkurencijai už Žemės ribų.

„Tianwen-1“ startavo maždaug tuo pačiu metu kaip ir panaši JAV misija. Planuojama, kad Kinijos aparatas nusileis ant Raudonosios planetos paviršiaus gegužę.

Sėkmingas skrydis baigėsi tą pačią savaitę, kai Jungtinių Arabų Emyratų zondas „Hope“ („Viltis“) taip pat pasiekė Marso orbitą per pirmąją istorijoje arabiškos šalies tarpplanetinę misiją.

Kinų mokslininkai tikisi gegužę nutupdyti 240 kg sveriantį marsaeigį didelėje Utopijos lygumoje, susidariusioje po asteroido smūgio. Orbitinis zondas turi veikti vienerius Marso metus.

Per trijų mėnesių trukmės planetos dirvos ir atmosferos tyrinėjimą bus daromos nuotraukos, sudaromi žemėlapiai ir ieškoma galimų senovės gyvybės pėdsakų.

Zondas jau atsiuntė savo pirmąjį Marso vaizdą – nespalvotą nuotrauką, kurioje matyti kai kurie Marso geologiniai dariniai, įskaitant Schiaparelli (Skiaparelio) kraterį ir Marinerio slėnį – didelį kanjonų kompleksą.

Tačiau skrydžiai į Marsą iki šiol buvo daug iššūkių keliantis tikslas. Nuo 1960 metų dauguma zondų, siųstų į Raudonąją planetą JAV, Rusijos (arba Sovietų Sąjungos), Europos, Japonijos ir Indijos, patyrė nesėkmę.

NASA aparatas „Perseverance“, turintis nusileisti ant Raudonosios planetos paviršiaus vasario 18 dieną, taps penktuoju marsaeigiu, įveikusiu kelionę iš Žemės nuo 1997 metų. Visi šie aparatai lig šiol buvo amerikietiški.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių