Į tokį klausimą šį rudenį bandė atsakyti jaunieji Lietuvos podoktorantūros stažuotojai. Mokslininkai, apgynę daktaro disertaciją ir pradėję pirmuosius darbus aukštųjų technologijų įmonėse neretai susiduria su komercializacijos problema. Net ir paskyrę ne vieną dešimtmetį dominačiai mokslinei sričiai  toli gražu ne visi tyrėjai ryžtasi komerciniams projektams. Lietuvos mokslo tarybos atstovai pastebi, kad ir galimybės tokiems projektams Lietuvoje atsirado ne taip ir seniai. Spalio pabaigoje vykę mokymai subūrė jaunuosius podoktorantūros stažuotojus mokytis  kaip sėkmingai apjungti mokslą ir verslą.

Mokymų metu - patarimai ir iš Saudo Arabijos

Lietuvos mokslo tarybos surengti mokymai pritraukė 33 mokslininkus stažuotojus. Jaunieji tyrėjai išklausė kursą apie projektų kūrimą bei jų valdymą. Mokymus vedė bei projektų rengimo ir įgyvendinimo patirtimi pasidalinti buvo atvykęs dr. Rimantas Kodžius iš Karaliaus Abdulos mokslo ir technologijų universiteto Saudo Arabijoje. R.  Kodžius yra dirbęs dešimtyje pirmaujančių šalių, tokių kaip Šveicarija, Japonija ir kitos. Jis taip pat padėjo įkurti naują tarptautinį universitetą Saudo Arabijoje, kur dabar ir darbuojasi. Įvairiais verslo pritraukimo prie savo mokslinių tyrimų tematikos metodais bei projekto biudžeto apskaičiavimo klausimais mokymų metu jaunieji tyrėjai turėjo galimybę konsultuotis su UAB „Biocentro” įkūrėju dr. Kęstučiu Vilučiu. Lektorių nuomone, dalyvauti mokymuose buvo naudinga ir jiems, nes galėjo pamatyti, kokios problemos kyla jauniesiems mokslininkams ir kokius sprendimo būdus stažuotojai renkasi vienoms ar kitoms problemoms išspręsti.

Bendros darbo grupės sujungė biomedicinos, fizinių, technologijos, žemės ūkio, socialinių ir humanitarinių mokslų sričių jaunuosius tyrėjus. Mokslininkai turėjo apibrėžti problemą, kuri šiuo metu, jų manymu, yra aktuali Lietuvoje ar pasaulyje ir surasti šios problemos sprendimo būdą. Dėmesys skirtas ir patraukliam problemos bei sukurto verslo plano pristatymui kolegoms. Dirbdami grupėse jaunieji mokslininkai susidūrė su komandinio darbo iššūkiais, formavo darbų pasidalijimo strategijas. Praktinės užduotys bei bendras darbas sudarė daugiau kaip pusę mokymų laiko.  Jų metu dalyviai sužinojo ne tik kaip rašyti, gauti ir administruoti projektus, suburti bendraminčių grupę, bet ir kaip vystyti idėjas, tiekti visuomenei reikalingą mokslinį produktą.

Galimybės verslui internetinėje erdvėje

Jaunieji tyrėjai neužpildytas galimybių nišas įžvelgia šiuo metu populiarėjančiuose išmaniųjų įrenginių panaudojimuose kasdieninėse situacijose. Viena iš komandų cheminių junginių sudėties parametrus numatė pritaikyti mobiliajai programėlei, gebančiai nuskaityti maisto produktų QR ir brūkšniniuose koduose esančią informaciją. Tai ne tik padėtų sutrumpinti apsipirkimo laiką, bet ir padėtų išvengti nesusipratimų, kurie kyla skaitant etiketes nežinoma kalba ar susidūrus su nekokybišku vertimu. Jaunieji tyrėjai viliasi, kad tokia programėlė būtų patraukli norintiems išvengti alergijas sukeliančių ingredientų ar ieško organinio, ekologiško maisto.  „Mokymai buvo labai naudingi. Patiko mokymo modelis, kuris buvo pakankamai intensyvus ir informatyvus“, – sako vienas iš mobiliosios programėlės verslo planą plėtojusių fizikos srities mokslininkas Oleksandr Boiko.

Kiti fizikos ir mechanikos sričių atstovai mokymo metu gvildeno protingos vaistų pakuotės idėją. Pažeidimus nustatančios etiketės padėtų įvertinti, ar vaistų pakuotės nebuvo pažeistos dėl transportuotojo arba medikamentų laikytojo kaltės. Tai leistų gamintojams užtikrinti kokybę ir išvengti netinkamų vaistų patekimo į rinką. Kita mobilioji programėlė, gebanti sekti ir kontroliuoti sąnaudas, poreikius bei likučius žemės ūkio sandėliuose, technikos užimtumą – taip pat vienas iš jaunųjų tyrėjų pastebėjimų, ko trūksta Lietuvos rinkai. Vidutinių ir didelių ūkių valdymo programą pasiūlę mokslininkai mano, kad tokia mokymuose suteikta informacija padės ir ateityje. „Kadangi esu dalyvavęs keletoje tokio tipo mokymų, dauguma pateiktos informacijos buvo žinoma. Vis dėlto, pirmą kartą buvo tokia gera darbinė aplinka, nustebino visų dalyvių įsitraukimas į darbą. Šių mokymų metu kilo keletas minčių dėl savo podoktorantūros tyrimų įgyvendinimo, kurias mėginsiu realizuoti“,- sakė fizinių mokslų  atstovas dr. Mindaugas Pranaitis.

Apjungė įvairių sričių specialistus

Jaunieji tyrėjai įžvelgė ir neišnaudotas gydomųjų aerozolio dalelių ūkiams savybes. Viename iš pasiūlytų verslo startegijų aptarta galimybė gyvūnų ir žmonių gerovei pagerinanti patalpų, kuriose laikomi gyvūnai, oro kokybę. Aerozolių gamybos ir matavimo technologijos, aktyvios medžiagos, kontroliuojamas dalelių dydis turėtų praversti veterinarijos įstaigoms, zoologijos sodams, žirgynams, stambiems gyvulių ūkiams. Mokymuose dalyvavusi energetikos mokslų atstovė dr. Agnė Bertašienė sako, kad tokių idėjų generavimas praverčia patiems jauniesiems tyrėjams. „Kursai naudingi dėl draugėn suburtų stažuotojų – taip mes žinome kiek yra stažuotojų, ką jie ir kodėl veikia, pasidaliname patirtimi ir sunkumais. Buvau sužavėta kaip darniai dirbome būdami labai skirtingų charakterių ir specialybių“, – sakė mokslininkė.

Alternatyvos galimybę populiarėjančiam profesiniam socialiniam tinklui „Linkedln“ įžvelgę jaunieji stažuotojai pastebi, kad darbuotojų paieška virtualioje erdvėje – neišvengiama darbadavių kasdienybė. Multimedijos pagalba sukuriamas gyvenimo aprašas padėtų darbaviams kokybiškai ir greitiai rasti norimos kvalifikacijos darbuotojų. Tai leistų pasirinkti ne „anoniminį“ darbo ieškančio  jaunuolio gyvenimo aprašymą, bet asmenybės prisistatymą, atsiskleidžiantį per virtualioje žaidimo-užduočių sprendimo platformoje įgyvendintą profilį. Su šia verslo idėja dirbusi humanitarė dr. Jurgita Katkuvienė džiaugėsi mokymų suteikta galimybe. „Žinoma, būtų įdomu ir naudinga, jeigu šalia gamtamokslių sėkmingo verslo ir mokslo sąjungos projekto būtų pademonstruotas ir humanitarinių mokslų verslo ir mokslo sąjungos pavyzdys−projektas. Humanitariniai mokslai turi savų niuansų, todėl įgyvendintas toks pavyzdys būtų labai aktualus ir pamokantis“, – pastebi tyrėja.

Atsižvelgta ir į vaikų poreikius

Biomedicinos, edukologijos, ir psichologijos  mokslų stažuotojai svarstė virtualios vadovų ugdymo programos sukūrimo galimybes. Pagrįsta biopsichosocialiniu sveikatos modeliu naudojant išmaniąsias technologijas sistema padėtų tobulinti vadovavimo įgūdžius. Visuminis požiūris į žmogų, atsakomybės už savo sveikatą personalizavimas bei naujausių išmaniųjų technologijų, draugiškų vartotojui panaudojimas turėtų sudominti vadovus. Psichologijos srities mokslininkė stažuotoja Aurelija Stelmokienė vertina mokymuose gautą galimybę konsultuotis su mokslą ir verslą apjungusiais ekspertais. „Prie didžiausių privalumų priskirčiau draugišką atmosferą, įdomų lektorių, taip pat galimybę konsultuotis su UAB „Biocentro“ įkūrėju, dr. Kęstučiu Vilučiu“, – sako A. Stelmokienė.

Mokymų metu svarstytos galimybės ir verslo idėjas pritaikyti kitoms neišnaudotoms sritims. Tarp tokių atsidūrė religinio turizmo galimybės Lietuvoje įtraukiant senąjį baltų palikimą. Jauni tyrėjai atkreipė dėmesį ir į vaikų auditoriją. Vis dar trūksta gamtos mokslų populiarinimo, todėl patraukliai pristačius gyvybės mokslus, biotechnologijas ir kitas šiuo metu aktualias gamtos mokslų sritis būtų galima tikėtis didesnio jaunosios kartos įsitraukimo. Tyrėjai įžvelgė ir per menkas informavimo priemones vaikams apie saugumą įvairiose gyvenimo situacijose. Neišnaudota internetinė erdvė ir edukaciniai žaidimai sumažintų nežinojimo spragas.

Daugiau praktikos – podoktorantūros stažuotėse

Mokymuose dalyvavę tyrėjai kaip ir kiti jauni mokslininkai, laimėję  podoktorantūros stažuočių konkursą, sėkmingai tęsia doktorantūros metu pradėtus mokslinius tyrimus ar išbando jėgas naujose srityse. Paraiškas dvejų metų trukmės podoktorantūros stažuotei galėjo teikti Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai, dirbantys socialinių, humanitarinių, fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse.

Podoktorantūros stažuotės finansuojamos pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonės (VP1-3.1-ŠMM-01) įgyvendinamą projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.