- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Garsiojo faraono Tutanchamono pomirtinės kaukės mėlynos ir aukso spalvų barzda buvo paskubomis priklijuota epoksidiniais klijais, taip dar labiau pakenkiant šiai archeologinei vertybei, kuri buvo sudaužyta ją valant, trečiadienį pranešė Kaire įsikūrusio Egipto muziejaus prižiūrėtojai.
Šis muziejus yra vienas pagrindinių turistų traukos objektų mieste, bet kai kur senoviniai mediniai sarkofagai guli neapsaugoti nuo visuomenės, o faraonų įkapės, iškabintos ant sienų, trupa iš po stiklo plokščių. Daugiau kaip 3,3 tūkst. metų senumo Tutanchamono kaukė ir kiti daiktai iš jo kapo yra pagrindiniai muziejaus eksponatai.
Trys muziejaus prižiūrėtojai, su kuriais buvo susisiekta telefonu, pateikė skirtingus duomenis dėl to, kada tiksliai praėjusiais metais įvyko minimas incidentas ir ar barzda buvo nudaužta atsitiktinai, valant kaukės dėžę, ar nuimta dėl to, kad jau nebesilaikė.
Tačiau visi tie prižiūrėtojai sakė, kad iš aukščiau atėjo nurodymai greit sutvarkyti šį reikalą ir kad tam buvo panaudoti netinkami klijai. Visi darbuotojai kalbėjo tik su anonimiškumo sąlyga, nes baiminosi tarnybinių nuobaudų.
„Deja, jis panaudojo labai negrįžtamai (veikiančią) medžiagą – epoksidiniai klijai labai gerai suklijuoja ir yra naudojami metalui ar akmeniui, bet, galvoju, nebuvo tinkami tokiam išsiskiriančiam objektui kaip auksinė Tutanchamono kaukė“, – sakė vienas prižiūrėtojas.
„Kaukė turėjo būti nugabenta į restauravimo laboratoriją, bet jie skubėjo vėl greitai padėti ją į ekspoziciją ir panaudojo šią greit džiūstančią, negrįžtamai (veikiančią) medžiagą“, – pridūrė jis.
Jis taip pat sakė, kad dabar kaukėje matyti tarpelis tarp veido ir barzdos, kurio anksčiau nebuvo: „Dabar galima matyti skaidrios geltonos (medžiagos) sluoksnį“.
Kitas muziejaus prižiūrėtojas, kuris dalyvavo „taisant“ kaukę, sakė, kad epoksidiniai klijai išdžiūvo ant faraono, kuris karaliavo ir mirė būdamas dar vaikas, pomirtinės kaukės veido ir kad vienas kolega juos šalino mentele, palikdamas įbrėžimus.
Pirmasis prižiūrėtojas, kuris reguliariai tikrina tą eksponatą, patvirtino įbrėžimų atsiradimą ir sakė, jog aišku, kad jie buvo padaryti įrankiu, panaudotu epoksidiniams klijams nugramdyti.
Tutanchamono kaukė, kurią 1922 metais jo beveik nepaliestame kape atrado britų archeologai Howardas Carteris (Hovardas Karteris) ir George'as Herbertas (Džordžas Herbertas), sukėlė pasaulinį susidomėjimą archeologija ir senovės Egiptu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“
Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės
Dokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...
-
Rašytojų sąjungos leidykla skelbia 2025 metų „Pirmosios knygos“ konkursą
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia kiekvieną rašantįjį išbandyti savo kūrybines jėgas – dalyvauti konkurse ir dar šiemet išleisti savo pirmąją knygą. ...