Nerimas ir žmonėms, ir verslams: grasinimai, kad Europa liks be „Facebook“ – realūs?

Daugiau nei 70 proc. lietuvių neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių tinklų. Tačiau kilus nesutarimams iš už Atlanto, Lietuva sulaukė grasinimų – kai kurių socialinių tinklų dar šiais metais gali nelikti.

Penktadienį socialinis tinklas „Facebook“ atšventė aštuonioliktąjį gimtadienį ir jį pasitiko su grasinimu – jokio „Facebook“ ar „Instragram“ europiečiams, jei nebus galima siųsti jų duomenų į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Tokia informacija pasirodė praėjusią savaitę pateiktoje ataskaitoje. Problema kompanijai yra duomenų apsauga ir reguliavimas Europoje.

„Feisbukas Europoje tikrai stipriai gauna į kaulus – ir Vokietijoje, ir Airijoje, ir Portugalijoje bėdų yra“, – sakė advokatų bendrijos „WINT law firm“ partneris Andrius Iškauskas.

Kompanijos įkūrėjui Markui Zuckerbergui ne pirmą kartą tenka aiškintis, kaip „Facebook“ naudoja vartotojų duomenis. Tačiau šįkart jis tikina, kad galimybė apdoroti juos skirtingose šalyse yra labai svarbi. Esą norima rodyti asmeninę reklamą. Ginčai tarp Europos ir technologijų gigantų prasidėjo tada, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nutarė, kad vartotojų duomenys JAV yra saugomi mažiau nei Europoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis dėlto, kai kurie informacinių technologijų ekspertai mano, kad tokie grasinimai – lyg iš piršto laužti. „Atjungus Europą jie neteks nemažos dalies savo vartotojų – 30-40 proc.“, – kalbėjo informacinių technologijų ekspertas Marius Pereščius.

Tačiau skaitmeninių technologijų bendroves vienijančios asociacijos atstovai įsitikinę – tokie pareiškimai – ne tik provokacija. „Kad atsitokėtų tie žmonės, kurie vis dar gyvena XVIII-XIX amžiuje – bažnytinės metrikos knygų laikais, nes ką reiškia, kad europiečių duomenys negali pereiti į Ameriką? Tai reiškia, kad Mindaugas Ubartas turi išnykti savo draugams, kurie gyvena Jungtinėse Amerikos Valtijose“, – sakė „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.

Pašnekovas neatmetė galimybės, kad tokie grasinimai gali virsti realybe ir ragina Briuselio biurokratus pradėti dirbti protingai. Esą saugumui grėsmės nėra, o nesusitarus pasekmės gali būti skaudžios. Tarp jų – didžiuliai nuostoliai verslui.  „Jie užkerta bet kokiam lietuvių smulkiam verslininkui galimybę reklamuoti savo prekes tiems vartotojams, kuriems norima“, – pastebėjo M. Ubartas.

Sunerimo ir nuomonės formuotojai. Jų vadovė tikina, kad prekių ženklai vis daugiau lėšų išleidžia reklamai per nuomonės formuotojus, o dėl to dažniam jų tai tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. „Praradimai galėtų būti ir dešimtys tūkstančių eurų per mėnesį, kalbant apie stambiausius top 10. Kalbant apie smulkesnius, tai galėtų būti apie kelis tūkstančius ar iki tūkstančio eurų“, – teigė influenceriai.lt vadovė Laura Aleksandravičė.

Feisbukas Europoje tikrai stipriai gauna į kaulus – ir Vokietijoje, ir Airijoje, ir Portugalijoje bėdų yra.

„Europos Sąjunga galbūt atsimerkė ir pamatė, kad: o, mūsų duomenys eina į Ameriką. Nenumirsiu be feisbuko, instragramo, whatsappo – kažką sugalvosiu. Jeigu reikės, eisiu dirbti ir į parduotuvės kasą, sniegą kasiu. Ta prasme, kokios galimybės bus, tokias išnaudosiu. Surasiu, kaip išgyventi“, – atviravo nuomonės formuotojas Edvinas Krupinskas.

Praėjusią savaitę pirmą kartą istorijoje socialinis tinklas „Facebook“ fiksavo mažėjantį aktyvių naudotojų skaičių. Ši žinia skaudžiai kirto technologijų milžinės „Meta“ akcijoms. Jos smuko ketvirtadaliu. O tai – daugiau nei 230 milijardų eurų arba šešiolika šių metų Lietuvos biudžetų. 

Vis dėlto, tautiečiai socialiniams tinklams ištikimi, be jų – nė iš vietos. „Ir darbo ieško žmonės, ir skalbimo mašinos meistrų, ir klausia patarimų susirgus vaikams ar kai pačiam kažkas negerai“, – sakė sutikta moteris.

Galutinį sprendimą, ar išjungti „Facebook“ ir „Instagram“ Europoje, kompanija „Meta“ žada nuspręsti per metus.