Įsivaizduokite, kad per kelias sekundes iš naujo išgyvenate visą savo gyvenimą – tarsi žaibo blyksnyje matote svarbiausias akimirkas, lyg stebėtumėte save iš šalies. Šis reiškinys, vadinamas „gyvenimo prisiminimų peržiūra“, dažnai minimas pasakojimuose apie artimą mirties patirtį. Kas tuo metu vyksta smegenyse ir ar jos išlieka aktyvios po klinikinės mirties, yra klausimai, ilgą laiką dominę mokslininkus.
Naujasis tyrimas rodo, kad smegenys gali išlikti aktyvios ir koordinuotos net pereinant į mirtį, galbūt net „organizuodamos“ paskutinius procesus, skelbia frontiersin.org.
Pirmą kartą užfiksuota mirštančio žmogaus smegenų veikla
Kai 87 metų pacientui išsivystė epilepsija, Estijos Tartu universiteto mokslininkas dr. Raulis Vicente ir kolegos naudojo nuolatinę elektroencefalografiją (EEG), kad stebėtų priepuolius ir galėtų juos gydyti. Tyrimo metu pacientą ištiko širdies smūgis, ir jis mirė. Ši netikėta situacija leido mokslininkams pirmą kartą užregistruoti mirštančio žmogaus smegenų veiklą.
„Mes išmatavome 900 sekundžių smegenų aktyvumą mirties metu, ypatingą dėmesį skirdami 30 sekundžių laikotarpiui prieš ir po širdies sustojimo“, – sakė tyrimą organizavęs neurochirurgas dr. Ajmalas Zemmaras iš Luisvilio universiteto (JAV).
Mokslininkai pastebėjo pokyčius vadinamosiose gama bangose, taip pat delta, teta, alfa ir beta bangų veikloje. Šios smegenų bangos paprastai siejamos su aukštesnėmis pažintinėmis funkcijomis – koncentracija, sapnavimu, meditacija, prisiminimų atgaminimu, informacijos apdorojimu ir sąmoningu suvokimu.
„Generuodamos su atminties atgaminimu susijusias bangas, smegenys gali paskutinį kartą „peržiūrėti“ svarbiausius gyvenimo įvykius – panašiai kaip pasakojama artimos mirties patirties metu“, – teigė A. Zemmaras.
Pasak jo, šios išvados kelia naujų klausimų apie tai, kada tiksliai baigiasi gyvenimas, ir gali būti svarbios diskusijoms apie organų donorystės laiką.
Vilties žinutė
Nors tyrimas pagrįstas vienu atveju ir jo interpretaciją apsunkina tai, kad paciento smegenys buvo pažeistos, panašūs gama bangų pokyčiai anksčiau pastebėti ir eksperimentuose su gyvūnais. Tai leidžia manyti, kad mirties metu smegenys gali vykdyti universalią biologinę reakciją.
Tyrėjai planuoja analizuoti daugiau atvejų, o gauti rezultatai, pasak jų, suteikia ir tam tikros paguodos.
„Dirbdamas neurochirurgu kartais turiu pranešti šeimoms apie artimųjų mirtį – tai nepaprastai sunku. Galbūt šis tyrimas leidžia manyti, kad nors mūsų artimieji užmerkia akis ir palieka mus, jų smegenys paskutinėmis akimirkomis gali prisiminti gražiausias gyvenimo akimirkas“, – sakė A. Zemmaras.
(be temos)