Yra žinoma, kad žmogus miegodamas praleidžia iki trečdalio savo gyvenimo. Šiuo laikotarpiu smegenys atsijungia nuo išorinio pasaulio, kūnas ilsisi, o mintyse skleidžiasi istorijos, kartais atrodančios realesnės už pačią realybę.

Sapnai jau šimtmečius laikomi dievų ir demonų žinutėmis, ženklais ir pranašystėmis. Žinomas neurochirurgas ir tyrėjas dr. Rahulis Jandialis (Rahul Jandial), knygos „Neurofitnesas: neurochirurgo rekomendacijos smegenų funkcijai pagerinti“ autorius, siūlo sapnus laikyti svarbia smegenų priemone. Jis daugelį metų tyrinėja smegenis miego metu ir įsitikinęs, kad sapnai nėra atsitiktinis „foninis triukšmas“, o svarbi priemonė, padedanti mums prisitaikyti, susidoroti su emocijomis ir geriau pažinti save.

Kodėl sapnai atrodo tokie realūs

Rahulis Jandialis aiškina, kad sapnai daro mums didelį poveikį, nes juos patiriame kaip realybę. Džiaugsmas, siaubas, gėda, jaudulys, pyktis ar baimė, kuriuos išgyvename sapnuose, fiziologiškai beveik nesiskiria nuo tų pačių emocijų būdravimo metu.

Jei sapne bėgate, aktyvuojama motorinė smegenų žievė – ta pati sritis, kuri būtų aktyvi, jei iš tikrųjų pradėtumėte bėgti. Jei pajuntate prisilietimą, įsijungia sensorinė žievė – kaip ir tikro prisilietimo metu.

Smegenys nenubrėžia griežtos ribos tarp „sapno“ ir „realybės“ emocijų ir pojūčių prasme, todėl pabudimas po ryškaus sapno kartais primena emocines pagirias.

Apie ką įspėja košmarai ir kaip juos kontroliuoti

Suaugusiesiems košmarai gali būti laikomi psichologiniu termometru, atspindinčiu dabartinį vidinės įtampos ar nerimo lygį.

Retkarčiais pasikartojantys košmarai yra normali gyvenimo dalis. Tačiau jei jie dažnėja, tampa agresyvūs arba priverčia pabusti su didele baime, tai signalas, kad iš tiesų patiriamas nerimas, stresas ar trauma, su kuria psichika nebesusitvarko viena.

Sapnus galima iš dalies kontroliuoti. Vienas terapijos metodų, naudojamų pasikartojantiems košmarams, vadinamas „vaizdinių repeticija“. Jo metu žmogus būdravimo būsenoje detaliai įsivaizduoja saugesnę, ramesnę ar pozityvesnę įprasto košmaro versiją. Kartais šis naujas scenarijus užrašomas ir skaitomas pakartotinai – taip smegenys palaipsniui „išmoksta“ perrašyti seną siužetą.

Sąmoningas sapnavimas – būsena, kai žmogus sapnuodamas suvokia, kad sapnuoja. Tai „hibridinė“ būsena, kurioje susilieja pabudimo ir miego ypatybės, rodanti, jog ši riba nėra tokia absoliuti, kaip manome.

Apie ką mus įspėja sapnai?

Pasak Jandialio, sapnai padeda geriau pažinti save. Sąmoningas dėmesys sapnams didina savivoką ir kartais atveda prie svarbių gyvenimo įžvalgų.

Jei sapnuojate:

• Neišlaikytą egzaminą.

Tokie sapnai dažniausiai atspindi nerimą. Tai motyvo „nespėsiu“, „nesusidorosiu“ ar „nuvilsiu“ variacijos, susijusios su atsakomybe ar spaudimu.

• Persekiojimą.

Metaforiškai tai rodo, kad gyvenime yra tema ar situacija, nuo kurios bandote pabėgti: konfliktas, skola, nemalonus pokalbis ar atidėliojamas sprendimas. Jei sapnai kartojasi po traumos, tai gali būti neapdorotos patirties ženklas.

• Neištikimybę.

Erotiniai sapnai apie neištikimybę yra labai dažni ir nereiškia problemų santykiuose. Tai vaizduotės darbas – ne santykių „diagnozė“.

• Susitikimą su mylimu žmogumi.

Sapnai apie artimuosius iš praeities iškelia gilias emocijas: ilgesį, džiaugsmą, liūdesį ar kaltę. Jie gali atverti paslėptus jausmus ar padėti įjungti vidinį dialogą su savo praeitimi.

• Vaikus.

Nėštumo metu sapnai apie vaikus ar gimdymą itin dažni. Tačiau jie gali reikštis bet kada, kai žmogus peržengia svarbų gyvenimo slenkstį – pradeda projektą, patiria pokyčius ar kuria naują savo versiją.

• Sapnus apie mirtį ar mirusius.

Ryškūs sapnai apie mirusiuosius dažnai aplanko gedinčius ar sunkiomis ligomis sergančius žmones. Jie gali suteikti susitaikymo, ramybės ar užbaigtumo jausmą.

Kodėl mūsų smegenims reikia sapnų?

Pasak Jandialio, sapnai yra intensyvios proto treniruotės. Tai vidiniai „filmai“, leidžiantys patirti emocijas ir situacijas saugioje aplinkoje, be realių pasekmių.

Sapnai padeda smegenims išlikti lanksčioms, apdoroti patirtis, mažinti stresą ir išlaikyti neuronų plastiškumą.

Ar visi žmonės mato sapnus ir kodėl juos pamirštame?

Beveik visi žmonės sapnuoja – tik ne visi prisimena. Miego metu smegenys sąmoningai „ištrina“ didžiąją dalį naktinių vaizdinių, kad apsaugotų mus nuo painiavos tarp sapnų ir realybės. Ryškūs prisiminimai būna tada, kai sapnas labai emocingas.

Sapnai nėra tikslūs ateities pranešimai, tačiau, pasak Jandialio, jie gali būti subtilios mūsų psichikos užuominos apie tai, kas vyksta viduje: ko bijome, ko trokštame ir ką vengėme sau pripažinti.