- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Einančių į rudenėjančius miškus laukia ne tik grynas oras, grybai ir malonus poilsis, bet ir erkės bei briedmusės. Aktyviausios erkės būna du kartus per metus: gegužę ir rugpjūčio pabaigoje bei rugsėjo pradžioje.
Erkės gamtoje išliks visą laiką, tačiau tikimybė, kad jos paklius ant mūsų rūbų, sumažės tuomet, kai prasidės šalnos. „Jos tampa aktyvios esant 5 laipsniams šilumos. Vasarą per karščius jos yra mažiau aktyvios, o rudenį vėl suaktyvėja“, – portalui LRT.lt sako gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.
Pasak gamtininko, rudenį žmonės dažnai erkes painioja su kitu nariuotakoju – briedmuse, kuri šokinėja nuo medžių. Ji turi sparnelius, o nukritusi ant kūno tuos sparnelius greitai nusigraužia.
„Briedmusė lenda po plaukais, yra kraujasiurbė. Tačiau kraujo briedmusė nesiurbia, o tiesiog įkanda. Kartais po jos įkandimo lieka rimtas guzas. Ji plokščia, sunku pagauti. Savo išvaizda panaši į erkę, ypač kai nusimeta sparnelius“, – pasakoja A. Gaidamavičius.
Tuo metu erkės, kaip aiškina gamtininkas, ant medžių netupi – aukščiausiai užlipa ant žolės stiebo pusę metro, be to, skiriasi jų maitinimosi būdas. „Erkės labiau reaguoja į spalvas ir tonus. Pavyzdžiui, kodėl rekomenduojama po miškus vaikščioti šviesiais drabužiais? Nes jos pripratusios šokti ant ko nors tamsaus. Paprastai gyvūnas būna tamsiaplaukis, ir tuomet, kai pasirodo koks nors šešėlis, erkės ant jo šoka“, – dėsto A. Gaidamavičius.
Pašnekovas siūlo vaikščioti po miškus apsirengus šviesiais drabužiais: „Erkės ant baltų drabužių vengia šokti, nes nelabai supranta, kad čia yra maistas. Tuo metu briedmusės orientuojasi pagal iškvepiamą anglies dvideginį – kaip ir uodai. Jei nekvėpuotum, uodas tavęs gal ir nerastų. Tiesiog pajaučia didesnę anglies dvideginio koncentraciją ir taip susiranda savo auką.“
Gamtininko teigimu, erkių miškuose galima sutikti iki Kalėdų. Dabar, kai sniego dažniau turime prieš Velykas, o ne per Kalėdas, matyt, iki pastarosios šventės bus erkių.
A. Gaidamavičius prognozuoja, kad ateityje erkių sparčiai daugės. Anksčiau šiltasis sezonas esą būdavo trumpesnis, todėl erkės susilaukdavo mažiau palikuonių, o dabar ta pati erkė per metus gali turėti keletą palikuonių generacijų.
„Jos kur kas geriau išgyvena, nes yra šiltos žiemos. Tam, kad būtų reguliuojamas erkių skaičius, bent savaitę turėtų būti 30 laipsnių šalčio – tuomet dalis jų iššąla. Dabar tokių žiemų neturime, visos jos sėkmingai peržiemoja. Dėl to daugės erkių, taip pat atsiras ir naujų rūšių, kokių pas mus nebuvo. Be to, jos platins naujų ligų, kurių pas mus nebuvo. Mes susiduriame su klimato kaitos pasekmėmis“, – LRT.lt sako gamtininkas A. Gaidamavičius.
Kaip išvengti erkės įsisiurbimo?
• Dirbdami sode ar planuodami išvyką į gamtą, tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.
• Kas 1–2 valandas apžiūrėkite drabužius – ar jais neropoja erkė, ir kūną – gal erkė jau įsisiurbė?
• Poilsiui ir apžiūrėjimui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje neveši žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant. Judant raumenims joms sunkiau tai padaryti, todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.
• Grįžę iš miško, sodo ar pasivaikščiojimo gamtoje, drabužius, kuriais vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje. Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Dar kartą apžiūrėkite savo kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti. Gerai iššukuokite plaukus, išsimaudykite.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...