Per vasarą Lietuvos geologijos tarnyba ištyrė 200 požeminio vandens mėginių

Per vasarą Lietuvos geologijos tarnyba ištyrė 200 požeminio vandens mėginių

2025-09-18 15:32
Pranešimas spaudai

Lietuvos geologijos tarnyba visos šalies mastu vykdo požeminio vandens monitoringą pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą. Tai svarbi veikla, leidžianti įvertinti, kokia mūsų kasdien vartojamo vandens kokybė, kaip ji kinta priklausomai nuo gamtinių sąlygų ar žmogaus veiklos, kokie veiksniai lemia šiuos pokyčius. Šiemet LGT laboratorijoje jau ištirta 200 ėminių, surinktų iš gręžinių, šaltinių ir vandenviečių.

Per vasarą Lietuvos geologijos tarnyba ištyrė 200 požeminio vandens mėginių
Per vasarą Lietuvos geologijos tarnyba ištyrė 200 požeminio vandens mėginių / Aplinkos ministerijos nuotr.

Mėginiai imti visoje Lietuvoje – nuo teritorijų aplink Vilnių iki Kuršių nerijos, Biržų, Pasvalio, taip pat šalia Latvijos sienos. To negalima daryti šaltuoju metų laiku, todėl geologai viską turi spėti per vasaros laikotarpį.

Laboratorijoje nustatomi pagrindiniai rodikliai: vandens kietumas, pH, mineralinių medžiagų kiekis, nitratų ir nitritų koncentracijos, biogeniniai elementai. Gauti duomenys leidžia ne tik stebėti bendras kokybės tendencijas, bet ir įvertinti galimas rizikas.

Prieš porą metų, kilus susirūpinimui dėl galimų arseno pėdsakų gruntiniame vandenyje, LGT parengė specialų monitoringo planą. Buvo tiriami mėginiai iš privačių gręžinių bei visuomeninio vandentiekio tinklui priklausančių vandenviečių. Atlikus tyrimus, visuomenei pateiktos aiškios rekomendacijos ir patarimai, kaip elgtis, kad būtų užtikrintas geriamojo vandens saugumas. Dar anksčiau LGT tikrino ir individualių šulinių vandenį – vertintas nitratų bei nitritų kiekis, kas ypač svarbu gyvenvietėse, kur vanduo gaunamas tiesiai iš šulinių.

„Monitoringas atliekamas ir ypatingomis sąlygomis – pavyzdžiui, sausros ar potvynių metu. Tokios situacijos gali turėti didelę įtaką gruntinio vandens lygiui, todėl jų stebėsena padeda prognozuoti, kaip keisis vandens prieinamumas ir kokybė“, – sakė laboratorijos vedėja Miglė Jankovska.

Ilgalaikiai duomenys atskleidžia, kad gruntinio vandens lygio svyravimai Lietuvoje jau kelerius metus išlieka panašūs, bet fiksuojami vandens kokybės pokyčiai. Pavyzdžiui, Vilniuje, Naujosios Vilnios rajone, ir Valkininkuose (Varėnos r.), kur praeityje buvo pramonės objektų ir užfiksuota tarša, pastaruosius porą metų stebimas akivaizdus vandens kokybės gerėjimas.

Dar vienas iškalbingas pavyzdys – šaltinio Radviliškyje vanduo prieš dešimtmetį buvo netinkamas gerti dėl per didelio nitratų kiekio, o šiandien jau atitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimus.

Tokie rezultatai rodo, kad nuoseklus monitoringas yra būtinas. Jis leidžia laiku pastebėti taršą, prognozuoti pokyčius ir suteikti visuomenei patikimas rekomendacijas, kaip užtikrinti švaraus požeminio vandens išteklius.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų