Upėms iškilo grėsmė

Daugiau kaip 30 kilometrų Nemuno, ties Alytumi, sugadinta kone negrįžtamai.

„Atstatyti tokio masto poveikio ar taip paveiktos upės, mes manome, kad yra neįmanoma“, – teigė Vilniaus universiteto docentas Laurynas Jukna.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sunaikinant tai, kas buvo per tūkstančius, beveik milijonus metų kurta“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius Algimantas Česnulevičius.

Kad Nemunas buvo nelegaliai gilintas ir sudarkytas, institucijos išsiaiškino jau anksčiau – pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyksta teismai. Dabar suskaičiuota ir piniginė žala – 8 mln. eurų.

„Ta žala, apie kurią mes kalbame, yra labai gerokai sumažinta“, –  perspėjo Viešojo intereso gynimo fondo advokatas Saulius Dambrauskas.

Sunaikinant tai, kas buvo per tūkstančius, beveik milijonus metų kurta.

Teisininkas įsitikinęs, kad žala apskaičiuota netiksliai.

„Žala turi būti skaičiuojama visam plotui, o tai reiškia, kad ji yra bene kelis kartus didesnė. Nežinau, kiek tiksliai, bet gerokai didesnė nei paskaičiuoti 8 milijonai“, – aiškino S. Dambrauskas.

Tokio masto upės sugadinimo aplinkosaugininkai teigia neprisimenantys.

„Suma yra ne šiaip didelė – ji milžiniška. Upių vagų reguliavime man tikrai nėra žinomas nė vienas atvejis, kuris priartėtų prie tokių skaičių“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas

„Tie gražūs krantai dabar paversti riedulių pylimais“, – apibūdino situaciją A. Česnulevičius.

Nemuno dugną suniokojo Vidaus vandens kelių direkcija, kai upė buvo gilinama neturint leidimų.

„Tikrai niekas niekieno nuomonės neklausė. Jei būtų klausę ir gavę pritarimą ar vertinimą, jis būtų buvęs kategoriškas – taip, kaip įvyko, niekada nebūtų leidę“, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto Seime pirmininkas Linas Jonauskas.

Suma yra ne šiaip didelė – ji milžiniška.

Mokslininkai atliko papildomus tyrimus ir skaičiuoja gamtai padarytą poveikį. Dingo dalis žuvų rūšių.

„Labai sumažėjo žuvų gausumas nukastose vietose, ypač kalbant apie jautrias reofilines rūšis. Nemune virš Kauno pagrindinės rūšys būtų salačiai, ūsoriai“, – aiškino gamtos tyrimų centro ichtiologas Justas Dainys.

Mokslininkai baiminasi, kad panašūs savavališki darbai gali būti vykdomi ir Neryje.

„Neris yra dar labiau pažeidžiama nei Nemunas, nes joje daugiau rėmų atkarpų ir didesnis vagos nuolydis“, – perspėjo A. Česnulevičius.

Nors dabartinei laivybai Vilniuje Neries gilinti nereikia.

„Tie laivai, kuriuos savivaldybė nupirko ar išsinuomojo, visiškai tinka esamai situacijai. Galima plaukioti ir be gilinimo. Nemune, matyt, siekta visai kitokių tikslų – pritaikyti upę didesniems laivams“, – komentavo A. Česnulevičius.

Vis dėlto Neries upei kyla rizika, kad ateityje joje bus siekiama plukdyti didesnius laivus, mat upė įtraukta į valstybinės reikšmės vandens kelių sąrašą.

„Kol taip bus, institucija, atsakinga už šį kelią, visada pretenduos jį kažkokiu būdu įrengti ten, kur jo niekada nebuvo“, – teigė S. Dambrauskas.

Po Nemuno atvejo Seimas nusprendė sunkinti leidimų darbams upėse išdavimą.

„Tai reiškia, kad procedūros bus sudėtingos ir jų taip paprastai neįvykdysi – reikės gauti visų institucijų pritarimą“, – aiškino L. Jonauskas

LNK stop kadras

Tačiau teisininkas netiki, kad vien įstatymo papildymas sustabdys norinčius „prikišti nagus“ prie upių.

„Mūsų įstatymai yra pakankami aplinkosaugai užtikrinti. Problema ne teisėje, o tame, kad institucijos nevykdo savo funkcijų“, – pabrėžė S. Dambrauskas.

Įstatymas, kuriuo siekiama labiau apsaugoti upes, Seime sparčiai skinasi kelią. Komiteto pirmininkas tikisi, kad jis įsigalios artimiausiu metu.