Spalis ore, darže ir virtuvėje

Senolių orų prognozės

Liaudies meteorologai spalį vadina pačiu rudeniškiausiu mėnesiu, kuriame vyrauja švilpiantys, pučiantys, kaukiantys, pilstantys vandenį ir sniego kruopomis besižarstantys orai.

"Spalį triskart mažiau saulėtų dienų nei rugpjūtį. Dažnai karaliauja rūkai, o mėnesio pabaigoje medžiai lieka stovėti, kaip sakoma, kaip mama pagimdė. Tik ąžuolai išlieka santūrūs ir neskuba demonstruoti savo nuogybių. Pagal lapų kritimą senoliai mėgino numatyti būsimus orus: jei lapai nukrinta net nepakeitę spalvos – žiema bus rami, be staigių speigų ir atlydžių. Jei medžių lapai ilgai nekrinta, ruduo neskubės užleisti vietos žiemai. Kuo staigiau medžiai numeta lapus, tuo greičiau pasibels baltoji viešnia. O jei nukrinta visi iki vieno beržų ir ąžuolų lapai – žiema bus šalta ir rūsti. Gausų sniegą žiemą pranašauja dažnos spalio miglos", – sako senolių išmintimi besidomintis kaunietis Romualdas Krajaševičius. Jis, beje, kviečia nesibaiminti šaltų spalio dienų ir anksti iškritusio sniego – tai gana lengvos, be didelių speigų žiemos ženklas.

Skurdokas spalis gamtos šventėmis. Rugpjūtį, per Baltramiejų, gražiai atsisveikinome su mus palikusiais gandrais. Spalį tą patį turėtume padaryti ir su laimės paukščiais gervėmis. Senovėje spalio 5-ąją, per patį Brigitos vardadienį, buvo švenčiamos gervių palydėtuvės.

Kada raugti kopūstus?

Daugelis daržovių jau nukeliavo į rūsius, saugyklas. Seni žmonės sakydavo: rugsėjis kvepia obuoliais, o spalis – kopūstais. Spalio pabaigoje šeimininkės pradės tvarkyti kopūstus. Norėdami žiemą mėgautis kietais raugintais kopūstais, juos reikėtų raugti danguje pasirodžius delčiai.

O štai burokėlius reikėtų raugti per jaunatį. Kalbinta buvusi kaunietė sveikos mitybos propaguotoja Danutė Kunčienė namuose kepė spalį nuimamus burokėlius. Jie buvo kepami nenulupti.

"Iš tų burokėlių galima pasigaminti puikų patiekalą. Svarbu, kad burokėlių dugnelis būtų nenupjautas – tuomet kepant sultys neišbėga. Taip iškeptus burokėlius nulupu, sutarkuoju, pridedu lauro lapelių ir gvazdikėlių. Druskos nereikia. Tą masę puode pakaitinu. Atvėsinu, įdedu jogurto, krienų, smulkiai pjaustytų svogūnų. Viską sumaišau ir dedu ant stalo", – aiškino sveikuolė.

Beje, taip paruoštus burokėlius galima atskiesti obuolių sultimis – tai labai skanu ir sveika.

Pasirengimas žiemai

Mėnesio pradžioje sodinami skiltelėmis česnakai, kad spėtų iki atšalimo išleisti šakneles, o lapelių – ne. Dalį iškastų krienų, morkų, burokėlių, porų ir kitų daržovių verta palikti lauke, užpylus žemių ar durpių sluoksniu. Tuomet galėsime jų paragauti anksti pavasarį, išėjus įšalui. Beje, verta į kelis vazonėlius pasisodinti iškastų petražolių, kad galėtume pasiskinti jų žiemą.

Šakniavaisinių salierų lapus reikia nupjauti, paliekant 1–2 cm lapkočio. Iškastų pastarnokų šakniavaisių lapai nupjaunami iki galvutės. Šakniavaisiai laikomi susluoksniuoti su smėliu.

Spalis – tinkamas metas kalkinti rūgščias dirvas, sodinti lazdynus, uogakrūmius, dekoratyvinius krūmus, spygliuočius, gyvatvores. Būtina gausiai palaistyti visžalius medžius ir krūmus, paskutinį kartą prieš žiemą nupjauti žolę, baigti sodinti tulpes.

Kaip išsaugoti kopūstus

Pasak dr. Genovaitės Visockienės, jei bobų vasara viešėtų ilgiau, o kopūstų gūžės jau būtų kietos, tai nereikėtų nuogąstauti, kad jos sutrūkinės – tereikia tvirtai rankomis suimti gūžę ir pasukinėti ją tai į vieną, tai į kitą pusę – dalis šaknų atitrūks nuo žemės.