Juodkrantėje esanti Gintaro įlanka – viena iš tų vietų, kur karosų būdavo itin gausu. Tačiau šiemet šis unikalus gamtos kampelis priminė žuvų kapinyną, o vietos žvejai sakė, kad dabar karosus vengia gaudyti.

„Jie gi raudonlige užsikrėtę. Aš karosų dabar net į rankas neimu, kad pats neužsikrėsčiau“, – žurnalistui teigė sutiktas juodkrantiškis žvejys.

Kodėl nugaišo žuvys

Tačiau kompetentingos institucijos šio žvejo teiginio nepatvirtino.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) iniciatyva buvo paimti tiek vandens, tiek žuvų mėginiai kritimo priežasčiai nustatyti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ištyrė žuvis dėl galimų ligų.

„Atlikti tyrimai parodė, kad vandens užterštumo nėra, žuvyse virusinio užkrato nerasta. Parazitiniai ir bakteriologiniai tyrimai parodė, kad kritusių žuvų organizmuose buvo rasta parazitų bei dviejų bakterijų porūšių – Aeromonas veronii ir Shewanella baltica, kurie susilpnino žuvų gyvybingumą. Vis dėlto, jie nėra laikomi pagrindine kritimo priežastimi. Tikėtina, kad žuvų kritimą lėmė kompleksinės priežastys – parazitai, bakterijos, nepalankios gamtinės sąlygos bei bendras žuvų išsekimas prieš nerštą“, – teigiama Aplinkos apsaugos departamento (AAD) portalui LNK.LT atsiųstame atsakyme.

Anot AAD, žuvų kritimo atvejai pastebimi kiekvieną pavasarį, po žuvų neršto, esant karštiems orams. O šiemet balandžio 18-ąją Lietuvoje buvo užregistruotas balandžio mėnesio šilumos rekordas. Keturiuose šalies miestuose (Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje) oras buvo įkaitęs net iki 29,1 laipsnio šilumos.

To daryti nerekomenduojama

AAD klausėme, ar po šio įvykio Kuršių mariose galima žvejoti ir valgyti šiame vandens telkinyje pagautus karosus.

Departamentas atsakė, kad šias žuvis žvejoti galima. „O dėl pavojaus žmogaus sveikatai jums reikėtų kreiptis arba į Nacionalinį visuomenės ir sveikatos centrą, arba į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą“, – patarė AAD.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba LNK.LT portalui atsakė, kad nors žuvų ligos žmogui yra nepavojingos, visgi, jei žvejys sužvejoja žuvį, turinčią akivaizdžių pakitimų, tokios žuvies vartoti maistui nerekomenduojama.

„Taip pat, siekiant išvengti žuvų ligų plitimo, rekomenduojame sužvejotų žuvų iš upių, ežerų ar marių nepaleisti į savo tvenkinius“, – rašoma šios tarnybos atsiųstame atsakyme.

Kurorte – šiurpus vaizdas

Kadangi LNK.LT portalas sulaukė Juodkrantėje apsilankiusių poilsiautojų nusiskundimų, kad už įvažiavimą į Kuršių neriją taikomos įvairios rinkliavos, o atsakingos tarnybos net nepašalina pūvančių žuvų, apie tai pasiteiravome Neringos savivaldybėje, vadovaujamoje mero Dariaus Jasaičio.

Beje, Aplinkos apsaugos departamentas dar balandžio mėnesį buvo informavęs ne tik Neringos, bet ir kitas prie Kuršių marių esančias savivaldybes, kad gaišenas pašalintų. Tačiau, kai gegužės pradžioje Juodkrantėje apsilankė LNK.LT portalo žurnalistai, vaizdas buvo šiurpus – negyvais karosais buvo nusėta visa Gintaro įlanka, negyvų žuvų buvo ir kitose kurorto vietose. Tai užfiksuota žurnalistų nufilmuotoje medžiagoje. 

 LNK.LT nufilmuota medžiaga

„Pažymėtina, kad nugaišusių žuvų išmetimas į krantą yra beveik kasmetinis reiškinys, o kritusių žuvų kiekiai skiriasi. Pavyzdžiui, 2018 metais dėl žuvų kritimo Neringoje buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija. Šiemet tokios situacijos masto nepasiekta“, – LNK.LT portalui teigė Sandra Vaišvilaitė, Neringos savivaldybės administracijos vyr. specialistė (atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene).

Pasak jos, už nugaišusių žuvų surinkimą Neringos savivaldybės teritorijoje atsakinga biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“.

„Šiuo metu jau yra surinkta apie 3 tonos nugaišusių žuvų“, – teigė S. Vaišvilaitė.

Pasiteiravus, kodėl pūvančių ir nemalonų kvapą skleidžiančių žuvų pilna Juodkrantės Gintaro įlankos pakrantė, Neringos savivaldybės administracijos atstovė atsakė: „Žuvis nerenkama gamtinėse teritorijose, tik kur yra gyvenviečių infrastruktūra. Pažymėtina, kad nugaišusių žuvų išmetimas į krantą yra tęstinis procesas, vykstantis priklausomai nuo vėjo krypties ir bangavimo.“

Tačiau Neringos turizmo informacijos svetainėje rašoma, kad Gintaro įlanka yra „šiaurinė Juodkrantės gyvenvietės dalis“. Ir iš tiesų, čia stovi namai, gyvena žmonės, lankosi poilsiautojai. Tad ar pateikdama tokius atsakymus savivaldybė nebando kratytis atsakomybės?

Neringos savivaldybės klausėme, ar nugaišusių žuvų vaizdas ir kvapas neatbaido poilsiautojų, kurie už įvažiavimą į Kuršių neriją turi mokėti didelius mokesčius? 

„Nusiskundimų iš poilsiautojų dėl žuvų vaizdo ar kvapo šiemet negauta. Atkreipiame dėmesį, kad įvažiavimo į Neringą rinkliava lengviesiems automobiliams šiuo metu siekia 10 eurų ir šis dydis galioja dešimt mėnesių (didesnė rinkliava taikoma nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d.). Neringa nerenka pagalvės mokesčio. Vietinė rinkliava už automobilių statymą apmokestinamose zonose renkama tik nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.“, – LNK.LT portalui atsiųstame atsakyme teigė Neringos savivaldybės administracijos vyr. specialistė S. Vaišvilaitė.

Neringos savivaldybės rinkliava dar didės

Savo atsakyme Neringos savivaldybės administracija nutylėjo ar nepaminėjo, kad du vasaros mėnesius (nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d.), kai būna daugiausia poilsiautojų, Neringos savivaldybė nusprendė taikyti itin didelę rinkliavos už įvažiavimą į Neringą (žmonių vadinamą užkardo mokesčiu).

Lengviesiems automobiliams įvažiavimo į Neringą rinkliava sieks net 50 eurų. Praėjusiais metais vasaros sezono piko metu ji siekė 30 eurų.