Planetos sveikata: ką verta žinoti

  • Teksto dydis:

Ekologijos, aplinkos išsaugojimo ir meilės gamtai temomis pasaulyje ir Lietuvoje kalbama vis garsiau – tuo suabejoti neleidžia ir globaliais klausimais pasisakantys kūrėjai ir visuomenininkai.

Kaune eksponuojama menininko Luke’o Jerram'o Žemės instaliacija „Gaia“ mintimis apie planetos sveikatą pasidalyti paskatino gamtininką Marių Čepulį, fotografę Neringą Rekašiūtę, atlikėją Giedrių Širką ir aplinkosaugos aktyvistę Rugilę Matusevičiūtę.

Praėjusiais metais net 115 parodų surengusio menininko Luke’o Jerram’o kūryba kone visuomet išryškina visuomenei aktualias temas, itin dažnai susijusias su ekologija.

„Kovoti su klimato krize kiekvienas turime taip, kaip galime geriausiai. Kaip menininkas tikiuosi, kad mano vaizdinės komunikacijos įgūdžiai gali būti naudingi“, – teigia kūrėjas.

Gamta ir mes

Ekologijos ir rūpesčio gamta svarbą akcentuoja ir žinomi Lietuvos kūrėjai. Socialinėse medijose gamtos fotografijomis ir savo žiniomis besidalijantis gamtininkas M. Čepulis garsiai kalbėti apie mus supančią aplinką pradėjo prieš penkiolika metų.

„Kad noriu tai daryti, supratau išgirdęs, ką šneka žmonės. Daugelis teigia, kad myli gamtą, tačiau išties nejaučia jai pagarbos – kiekvienas turi savo gyvenimą ir rūpintis aplinka ar apie ją galvoti kartais net neturi laiko. Todėl pritariu menininkui L. Jerram’ui, kad atkreipti dėmesį į mūsų ekologinę situaciją – būtina. Visgi pabrėšiu, kad Žemei mūsų evoliucija nėra svarbi, nes ji gyvavo ir gyvuos gerokai ilgiau nei mūsų civilizacija. Jei norime, kad mūsų rūšis išliktų, turime rūpintis ne planeta, bet mus supančia gamta ir aplinka – esame priklausomi nuo švaraus maisto, oro ir vandens. Svarbu turėti saiką, naudoti tiek resursų, kiek reikia – vartoti mažiau, palikti kuo mažiau atliekų. Turime suprasti, kad jei neliks gamtos, neliks ir mūsų“, – teigia gamtininkas.

Svarbus priminimas

Fotografė, poetė, visuomenininkė, Sengirės fondo ambasadorė N. Rekašiūtė neabejoja: semtis įkvėpimo iš gamtos – tai semtis įkvėpimo iš savęs.

Gamta kiekvienam žmogui primena, kas svarbiausia, kur ieškoti ramybės, įkvėpimo, atsakymų – savyje.

„Mano fotografijų esmė – kūno laisvė, džiaugsmo pojūtis, kūrybiškumo proveržis, kurie liejasi iš paties žmogaus. Gamta kiekvienam žmogui primena, kas svarbiausia, kur ieškoti ramybės, įkvėpimo, atsakymų – savyje. Mes esame gamta, jos dalis. Kai su fotografuojamais žmonėmis praleidžiame kelias valandas laukinėse vietose, kur nėra svetimų akių, vertinimų, taisyklių, iš vidinio pasaulio ima veržtis kūryba. Man gera su kitais sugrįžti namo, į gamtą.

Kai žmonės kenčia, pyksta, jaučia nepasitenkinimą, jie nutolsta nuo gamtos. Mano aplinkos žmonėms rūpi – ir ne tik rūpi, jie imasi veiklos, jaučia prasmę, pavyzdžiui, prisidėdami prie sengirių Lietuvoje išsaugojimo ir sukūrimo. Galbūt kartais neverta sukti galvos globaliais klausimais, bet galima pasistengti išsaugoti savo mylimą mišką, pelkę ar pievos lopinėlį“, – mintimis dalijasi N. Rekašiūtė.

Žmoniją veikia godumas

„Einant miesto gatvėmis užtenka žvilgtelėti žemyn ir – nuorūkos, plastiko gausa, tepalai ir visoks kitoks hominido paliktas pėdsakas. Galima netikėti klimato kaita, galima neigti žmogaus įtaką planetai globaliu mastu, bet nematyti savo aplinkos taršos ir toliau tai tęsti – mažų mažiausiai abejingumas ir tinginystė. Todėl kiekvieno sąmoningo piliečio pareiga šviesti ir drausminti visus tuos, kuriems toksinais ir chemikalais užteršta aplinka yra norma, drausminti kiekvieną, kuris abejingai elgiasi su mūsų visų turtu – sveika ir savo bioįvairove turtinga aplinka“, – įsitikinęs ir grupės „Golden Parazyth“ lyderis G. Širka.

Jo teigimu, žmoniją šiomis dienomis itin veikia godumas ir empatijos stoka. „Nieko nebus, jeigu niekas neparodys, kad mažiau yra daugiau, kad pievos ir miškai yra kažkieno namai, o ne tik

materialinės naudos resursas. Manau, kad muzika padeda sustoti ir išjausti. Pavyzdžiui, dainoje „Upė“ aš kalbu apie grįžimą į kažką saugaus, kažką, kas gydo sielą. Džiaugiuosi, jei daina padeda žmonėms prisiminti, kaip gera yra tiesiog pabūti ir pajausti“, – pasakoja G. Širka.

Tiki pokyčiais

Anot aplinkosaugos aktyvistės, iniciatyvos „Tvari Lietuva“ ambasadorės ir dėstytojos R. Matusevičiūtės, susidomėjimas tvarumu kilo iš artimo ryšio su gamta ir noro supažindinti žmones su mūsų Žemės grožiu.

„Natūralu, kad jei ir ateityje norime mėgautis Žemės teikiamais malonumais, privalome sustabdyti kenkėjiškus procesus ir keisti socialinius ir ekonominius visuomenės veikimo principus. Tvarumas man yra atsakymas į didelę dalį pasaulį kankinančių kataklizmų, todėl nematau kitos išeities, kaip tik prisidėti prie šios idėjos sklaidos ir tikėtis, kad ateityje tai bus ne mažos visuomenės dalies judėjimas, bet natūrali gyvensenos dalis.

Didelė bėda, kad daugelis mūsų tvarumą suprantame itin siaurai ir manome, kad neturime resursų, įrankių ar gabumų prisidėti prie šios idėjos sklaidos, tačiau tvarumas gali būti aktyvuotas visose gyvenimo srityse – pradedant tuo, ką dėvime, ir baigiant tuo, ką kuriame, kur dirbame, už ką balsuojame, kaip keliaujame ir ką valgome. Kiekvienas galime gyventi tvariau. Vieni galime daryti didesnį pokytį, kiti – patraukti savo pavyzdžiu ir įkvėpti saugoti mus supančią aplinką. Tam pakanka domėtis, skaityti, įsiklausyti, ką kalba mokslininkai, gamtininkai, ir įgytas žinias pritaikyti savo kasdieniame gyvenime. Taip plėsis bendraminčių ratas, atsiras įkvėpimas ir noras veikti. Vieno atsakymo, kaip veikti ir ką daryti, nėra,“ – sako R. Matusevičiūtė.


Kas: Luke’o Jerram’o instaliacija „Gaia“.

Kur: Kauno „Akropolis“, III a., Renginių aikštė.

Kada: Iki balandžio 17 d.

„Gaia“ instaliacija

Praėjusiais metais įvairius Luke’o Jerram’o kūrinius išvydo daugiau nei trys milijonai žmonių visame pasaulyje. Didelė dalis menininko darbų skatina mąstyti apie ateitį ir aplinką. Kornvalio vėjo turbinoje įrengta didžiule šviesos projekcija Luke’as Jerram’as pabrėžė atsinaujinančių energijos šaltinių svarbą, o Bristolyje pirmą kartą pristatyta naftos fontano instaliacija kvietė diskutuoti apie planetos priklausomybę nuo naftos. Ne išimtis ir kūrinys „Gaia“, siekiantis atkreipti dėmesį į ekologinius iššūkius ir rūpintis savo planeta. Iki balandžio 17-os dienos agentūros „Salto“ kuruojamą kūrinį dar galima nemokamai išvysti Kauno „Akropolyje“, Renginių aikštėje.

Anot menininko, instaliacija „Gaia“ jis siekia padovanoti intymaus ir asmeniško susitikimo su mūsų planeta galimybę, o kartu – paskatinti ateities kartas apmąstyti savo veiksmus. „Privalome kuo skubiau užkirsti kelią klimato kaitai, nes planetos B neturime. Tikiuosi, kad žmonės, aplankę instaliaciją, Žemę išvys kaip nepaprastai gražią ir brangią vietą, vienintelius mūsų namus, ir kaip ekosistemą, kuria turime skubiai rūpintis“, – pasakoja pirmosiomis NASA astronautų nuotraukomis paremtą kūrinį pristatantis autorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nu

Nu portretas
Tokie darbai kaip "Planetos gelbėjimas" yra ne žmogaus galioje. Daugiau kaip 2/3 yra vandenynai kurių jokia žmogaus veikla neįtakoja. Maždaug kaip prie sovietų visi statė socializmą ir "beveik pastatė" taip ir dabar jūs "Išgelbėsit Pasaulį" kuris ir taip yra išgelbėtas.

Tam Sūduviui

Tam Sūduviui portretas
Pasaulio, o ypač Lietuvos, valdžiažmogus yra užvaldęs godumo sindromas, naikinti viską kas žalia, miškus, krūmus kitus želdinius, kad tik kuo pilniau prikimšti nuosavas mašnas(J.Janonis Kalvis) o gamtosauga tai podukros vietoje. Visus tuos kas duoda leidimus kirsti plynai sveikus miškus, ar prisidengiant žievagraužių daroma žala, miestuose, pakelėse, žinoma stiprius sveikus, reikia už k...ų sukabinti ant dar likusių medžių!!

To Sūduvis

To Sūduvis portretas
Tu teisus. Gyvensime tarp asfalto, betono, plastmasės ir gumos kuri uždengs žemelę, kuri ir tai nekvėpuoja, bus surinktos visos siukšlės ale švaru ir jie mano viskas bus gerai be medžių ir kitos žalumos dauniukai. Kokie visi mokslininkai protingi biznieriai pasidarė, kaip pritraukti kaip ir visur babkių pripasakojus pasakų ar iskėlus idėją kvailai, kaip dar daro seimūnai diena iš dienos. Seniau namas rąstinis dabar putplasčio pusė, išgamos ir daugiau nieko.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių