- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Palangoje tris dienas vyko tarptautinė aplinkosaugininkų ir miškininkų konferencija „Miškas, vanduo, bebras“. Susitikime dalyvavę 20 atstovų iš Švedijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Kaliningrado srities diskutavo aplinkosaugos klausimais, dalinosi savo šalių patirtimis. Pagrindinė konferencijos tema – bebrai, jų daroma žala, poveikis aplinkai. Konferencijos dalyviai vyko apžiūrėti bebraviečių Kretingos miškų urėdijos teritorijoje, taip pat dalyvavo susitikime su Žemaitijos nacionalinio parko atstovais, rašp pajurionaujienos.com.
Baltijos šalyse bebrų klausimas yra aktualus: vienur jie - itin saugoma rūšis, o kitur, kaip pas mus Lietuvoje, yra taikoma išimtis – dėl jų didelio kiekio ir daromos žalos bebrai medžiojamai. Konferencijoje bebrų žinovai pristatys savo šalių patirtis“,- informavo Miškų departamento vyresnysis specialistas Zbignev Glazko.
Konferencijoje dalyvavęs Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas konferencijos pradžioje priminė apie bebrų situaciją Lietuvoje. Anot jo, situacija – sudėtinga, tačiau valdoma.
„Per paskutinius penkerius metus kasmet bebrai sunaikina apie 20 hektarų miško. Dėl bebrų užtvenktų miško plotų daugiausia žūsta spygliuočių. Nors bebrai yra naudingi bioįvairovei, tačiau, mano manymu, bebrų daroma žala viršija jų daromą teigiamą darbą. Pavyzdžiui, neseniai buvo gautas miško savininko skundas – jis pranešė, jog yra užtvenkta trys hektarai nebrandaus miško. Dabar jis rengiasi teisiniu keliu ieškoti žalos atlyginimo. Yra pateiktos metodikos, kaip nustatoma žala, – visas žalos atlyginimas gula ant medžiotojų pečių, tačiau jie yra finansiškai nepajėgūs kompensuoti už bebrų padarytą žalą miško savininkams, todėl drauge stengiamės likviduoti padarinius, ir susitarti su privačių miškų savininkais“,- kalbėjo Miškininkystės skyriaus vedėjas.
Bebrų daromos žalos klausimas svarbus ir Kretingos urėdijai. Jos zonoje praeitais metais buvo sumedžiota apie 750 bebrų. Anot Kretingos urėdo Antano Baranausko, tai tik įrodo, kiek daug mūsų miškuose yra šių gyvūnų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Išrinkta įdomiausia saugoma eglė
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba gruodžio mėnesio pradžioje paskelbė balsavimą, kur buvo galima rinkti įdomiausią saugomą elgę. Balsuoti buvo galima tiek tarnybos „Facebook“ paskyroje, tiek anketoje. ...
-
Pamaryje – paukščių būriai it vasarą
Ventės rage ornitologai stebi tūkstančius varnėnų. O į žieduotojų rankas vis dar pakliūva tokie paukščiai, kurie pas mus dažniausiai matomi tik vasarą. ...
-
Kovos su klimato kaita grimasos: anglių suvartojimas pasaulyje pasiekė naują rekordą3
Anglių suvartojimas pasaulyje 2024 m. trečią kartą iš eilės pasiekė naują rekordą. Šiais metais suvartota apie 8,77 mlrd. tonų anglių, ir tai yra 1 proc. daugiau nei pernai, trečiadienį Paryžiuje pranešė Tarptautinė energijo...
-
Žalčio patelė Eglė išpranašavo 2025-uosius metus13
Jau ne pirmą kartą Lietuvos zoologijos sodo gyventojai tampa Naujųjų metų orakulais. Šįsyk 2025-uosius išpranašavo taivaninio smailiauodegio žalčio patelė Eglė. ...
-
Gamtosaugininkai sulaukė labai simpatiškos kalėdinės dovanos1
Argentinos gamtosaugininkai sulaukė labai simpatiškos kalėdinės dovanos – Temaikèno bioparke pasaulį išvydo pudu elniukė – pačių mažiausių elnių atstovė. ...
-
Įsigalioja draudimas gaudyti vėgėles2
Nuo sekmadienio Lietuvoje įsigalioja draudimas gaudyti vėgėles. ...
-
Ypatinga vieta mieste: tai – tikras gamtos lobynas5
Kone viduryje Kauno tarpsta nuostabus gamtos kampelis – Palemono pievos. Jos išliko Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos darbuotojų dėka. ...
-
Senatvė motinystei – ne kliūtis
Laisano albatroso patelė vardu Wisdom grįžo į Midvėjaus atolo nacionalinį draustinį Havajų salyno šiaurės vakariniame pakraštyje ir padėjo 60-ąjį kiaušinį per savo gyvenimą. Tai seniausias pasaulyje žinomas atvejis, kai 74 m...
-
Atminimo lenta – ornitologinės stoties įkūrėjui
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus užsakymu pagaminta ir pritvirtina atminimo lenta Ventės rago ornitologinės stoties įkūrimo 1929 m. iniciatoriui ir pirmajam paukščių žieduotojui Ventės rage Mikui Posingiui. ...
-
„Copernicus“: 2024-ieji neabejotinai bus karščiausi metai per visą istoriją2
Šie metai „iš esmės neabejotinai“ bus karščiausi per visą istoriją ir pirmą kartą viršys kritinę ribą, kuri saugo planetą nuo pavojingo perkaitimo, pirmadienį pareiškė Europos klimato kaitos tarnyba &bd...