Gegužės 31 d. danguje sužibs pilnatis, atitinkanti „Mėlynojo Mėnulio“ statusą. Taip ji vadinama todėl, kad tai bus jau antroji pilnatis per tą patį kalendorinį mėnesį (plačiau apie tai – žemiau).
Maža to, šis Mėnulis bus ir „Mikromėnulis“ – reiškinys, kai nakties danguje mūsų palydovas atrodo šiek tiek mažesnis nei įprastai. Ir tai nėra optinė apgaulė! Mėnulis tuo metu fiziškai bus labiau nutolęs nuo Žemės. Taip nutinka, kai pilnaties fazė sutampa su apogėjumi – tolimiausiu Mėnulio orbitos tašku nuo Žemės. Dėl to jis atrodo kiek kuklesnis ir tolimesnis.
Toks reiškinys pasikartoja maždaug du ar tris kartus per metus, tačiau gegužės 31-osios naktį jis bus ypatingas, nes laukiama pati mažiausia metų pilnatis.
Kaip sufleruoja pats pavadinimas, Mikromėnulis yra visiška priešingybė Supermėnuliui (kai pilnatis sutampa su perigėjumi – artimiausiu Žemei orbitos tašku – ir danguje atrodo milžiniška).
Kas yra „Mėlynasis Mėnulis“?
Nors posakis „kartą per Mėlynąjį Mėnulį“ lietuvių kalboje reiškia kažką beveik neįmanomo, astronomijoje tai nėra toks jau didelis stebuklas. Žemės gyventojai šį reiškinį stebi maždaug kas pustrečių metų (arba maždaug kas trisdešimtą pilnatį).
Tačiau nesitikėkite, kad mūsų palydovo paviršius nušvis skaisčiai melsva spalva. „Mėlynuoju Mėnuliu“ tiesiog vadinama antroji pilnatis, pasirodanti per tą patį kalendorinį mėnesį.
Visa esmė – nesutampantys ciklai. Mūsų Grigaliaus kalendorius remiasi Saulės ciklu, o šis idealiai nesutampa su Mėnulio ciklais. Mėnulis aplink Žemę apsisuka per 29,5 dienos, vadinasi, kiekvieną kalendorinį mėnesį sulaukiame bent po vieną pilnatį. Per vienus kalendorinius metus Mėnulis aplink Žemę apsisuka šiek tiek daugiau nei 12 kartų.
Tačiau, kaip žinote, dauguma kalendorinių mėnesių turi 30 arba 31 dieną (vidutiniškai 30,437 dienos). Kadangi Mėnulis per metus padaro šiek tiek daugiau nei 12 apsisukimų, kas kelerius metus turime metus, kuriuose telpa net 13 pilnačių. Kai taip nutinka, vienas iš 12 mėnesių gauna „bonusinę“ pilnatį, kuri dažniausiai sužiba pačioje mėnesio pabaigoje.
Kodėl jis vadinamas „Mėlynuoju“?
Su pačia mėlyna spalva šis pavadinimas turi labai mažai bendro.
Grinvičo karališkosios observatorijos duomenimis, viena iš teorijų teigia, kad terminas „blue moon“ (Mėlynasis Mėnulis) iš tikrųjų atsirado dėl klaidingo senosios anglų kalbos žodžio belewe vertimo. Šis žodis reiškė „išduoti“. Pagal šią teoriją, tryliktoji metų pilnatis buvo vadinama „išdavike“, nes ji sulaužydavo nusistovėjusią tvarką. Istoriniame kontekste Mėnulis galėjo būti laikomas „išdaviku“, nes klaidindavo tikinčiuosius, kurie pagal jį skaičiuodavo Gavėnios pradžią.
Kita teorija šį pavadinimą sieja su XVI amžiaus posakiu „Mėnulis yra mėlynas“ – juo sarkastiškai būdavo apibūdinama kažkas visiškai neįmanomo ar neįtikėtino.
Tiesa, labai retomis, katastrofiškomis aplinkybėmis Mėnulis danguje iš tikrųjų gali įgyti melsvą atspalvį. Pavyzdžiui, taip nutiko po galingo Krakatau ugnikalnio išsiveržimo 1883 metais. Tuomet vulkaniniai pelenai atmosferoje išsklaidė raudoną šviesą ir nuspalvino dangų keista, šiurpia melsva spalva.
Visgi galima drąsiai teigti, kad tikras, melsvai švytintis Mėnulis danguje pasirodo tik... kartą per Mėlynąjį Mėnulį.
Naujausi komentarai