Danijoje moksleiviai stebės numarinto liūto skrodimą

Vienas Danijos zoologijos sodas ketvirtadienį paskelbė sudarysiantis galimybę moksleiviams stebėti numarinto liūto skrodimą, nepaisydamas tarptautinio pasipiktinimo, kilusio po to, kai Kopenhagos zoologijos sode vaikų akivaizdoje buvo mėsinėjama žirafa.

„Šį skrodimą atliekame todėl, kad manome, jog skrodžiant liūtą galima daug pasimokyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Danijos vidurio regione įsikūrusio Odensės zoologijos sodo prižiūrėtojas Michaelis Wallbergas Sorensenas (Michaelis Valbergas Siorensenas).

Tas žvėris buvo užmigdytas prieš devynis mėnesius, nes zoologijos sode gyveno per daug liūtų. Nuo to laiko jo palaikai buvo laikomi šaldytuve.

Skrodimas bus surengtas ateinantį ketvirtadienį, per Danijos moksleivių atostogas. Numatoma, kad tą procedūrą stebės suaugusieji ir vaikai.

„Nors palaikome ryšį su daugeliu kitų zoologijos sodų ir stengiamės juos (gyvūnus) perkelti, susidaro jų perteklius“, – sakė M.W.Sorensenas, aiškindamas, kodėl liūtas buvo numarintas.

Zoologijos sode ir anksčiau viešai būdavo skrodžiami liūtai, bet dėl to nebūdavo jokios neigiamos reakcijos, pridūrė prižiūrėtojas.

Dauguma lankytojų „tuo iš tikrųjų domisi; jiems įdomu pamatyti liūtą iš taip arti“, pažymėjo jis.

Kopenhagos zoologijos sodas pernai vasarį išprovokavo kritikos audrą, kai užmigdė vieną sveiką žirafos patiną ir išskrodė jį moksleivių akivaizdoje.

Tos įstaigos mokslo skyriaus direktorius sulaukė grasinimų, kad jis būsiąs nužudytas, kai Marius, 18 mėnesių žirafos patinas, buvo numarintas, nors buvo pateikta daug pasiūlymų perkelti jį į kitus zoologijos sodus, be to tūkstančiai žmonių pasirašė peticiją, kad gyvūnas būtų paliktas gyvas.

Po skrodimo žirafos mėsa buvo sušerta liūtams.

Danijoje, kur žemės ūkis yra itin svarbus ekonomikos sektorius, moksleiviams kai kada rengiamos ekskursijos į skerdyklas, kur vaikai gali stebėti, kaip dorojamos kiaulių skerdienos.

Daugelis danų nustebo arba netgi supyko dėl skandalo, susijusio su minėtu žirafos numarinimu. Kopenhagos zoologijos sodo mokslo skyriaus direktorius Bengtas Holstas buvo tarp apgailestavusiųjų, kad daugelio žmonių požiūrį į zoologijos soduose laikomus gyvūnus lemia „disnėjiškos istorijos“.