Ketinantiems rudenį lauke sodinti tulpes, neretai kyla klausimas, kada tam tinkamiausias metas. Viena svarbiausių sąlygų – dirvos temperatūra.

Laiko dar yra

Kai dirvos temperatūra siekia ne daugiau kaip 10 laipsnių šilumos, gėlės geriausiai įsišaknija. Minimali temperatūra – 3–5 laipsniai šilumos.

Šiuo metu 0–20 cm dirvos gylyje laikosi 14–15 laipsnių šilumos temperatūra, tad laikas dar tik ruoštis sodinimui.
Paprastai tinkamiausias tam metas – nuo rugsėjo antrosios pusės iki spalio pradžios. Šis laikas būna trumpesnis ar ilgesnis, priklausomai nuo oro sąlygų.
Tulpių sodinimo gylis priklauso nuo svogūnėlių dydžio. Įprastai sodinama trijų svogūnėlių gylyje lengvesnėse dirvose, o sunkesnėse – dviejų.

Stambūs svogūnėliai sodinami eilutėje 8–10 cm atstumu, o atstumai tarp eilių turi siekti 20–25 cm.
Jei sodinama ne eilutėse, 1 kv. m reikėtų skaičiuoti 50 stambių, 80 – smulkių arba 100 – labai smulkių svogūnėlių.

Mėgsta saulėtas vietas

Tulpių sodinimo metu dirva turi būti drėgna. Tokioje svogūnėliai įsišaknija per 10–14, o sausoje dirvoje tai gali trukti 30 ir daugiau dienų.

Jei ilgą laiką buvo sausa, geriausia sodinti po lietaus arba prieš sodinimą žemę gausiai palaistyti keletą kartų, kad ji sudrėktų ne tik pačiame paviršiuje, bet ir giliau – iki 20–30 cm.

Tulpėms labiausiai tinka atvira, erdvi ir saulėta vieta, apsaugota nuo didelių vėjų ir ypač – skersvėjų.
Netinkama – paunksnė, pavyzdžiui, po medžiais, nes jiems sužaliavus neprasiskverbia saulė, susikaupia ir laikosi drėgmė, o tai sudaro palankias sąlygas ligoms plisti.

Tulpėms netinka aukščiau kaip 50–60 cm pakylantis gruntinis vanduo. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko šio gėlės neišgyvena.

Kad tulpės puikiai augtų, joms reikia parinkti drenuotą lygią arba į pietų pusę orientuotą vietą su nedideliu nuolydžiu.

Labai svarbu ir gilus humusingas sluoksnis. Tulpių šaknys skverbiasi gilyn į dirvą iki 40–50 cm. Šaknų zonoje ji turi būti poringa, geros aeracijos.

Dirvos granuliometrinė sudėtis pusiau lengva – humusingas priesmėlis ar lengvas priemolis, laidus drėgmei, struktūringas, jo nereikia labai dažnai laistyti bei neužsilaiko ilgai nesusigėręs vanduo. 1 kv. m reikėtų patręšti 3–5 kg komposto.

Kokias trąšas pasirinkti

Esant pakankamam kalio ir magnio kiekiui, svogūnėliai išauga geresnės kokybės bei mažiau plinta kekerinis puvinys.

Kalio chloridas gėlėms nėra tinkama trąša, nes chloridai kenkia augalų augimui ir vystymuisi. Sodo prekių parduotuvėse galime nusipirkti organinės kilmės kompleksinių bechlorių (kalio-fosforo-magnio-kalcio su mikroelementais) trąšų.

Jos pagamintos iš saulėgrąžų lukštų pelenų ir turi didžiausią kalio (beveik 50 proc.) kiekį. 1 kv. m reikėtų apie 40–50 g šių trąšų.

Prieš tulpių sodinimą nereikėtų naudoti azoto trąšų – augalai jo pasiims iš dirvožemio, kiek reikės.
Azotas skatina žaliosios dalies – ūglių, lapų augimą, ir rudenį patręšus azotu tulpės pradės sparčiai augti bei nepasiruoš žiemojimui.

Kalis ir fosforas sustiprina augalus, šie būna atsparesni šalčiams ir kitoms nepalankioms sąlygoms.

Svarbu ir darbo įrankiai

Prieš sodinimą tulpių svogūnėlius reikėtų beicuoti. Beicas apsaugo tulpių svogūnus nuo ligų pradų, esančių dirvoje.
Arba svogūnėlius apie pusvalandį galima pamerkti į fungicido tirpalą (fundazolas, topsinas – 20–30 g/10 l vandens).

Tulpes rekomenduojama sodinti dirvoje, kur augo medetkos, serenčiai, nasturtos – tai augalai, turintys fitoncidinių medžiagų, apsaugančių nuo kai kurių ligų bei kenkėjų.

Darbo įrankiai taip pat turi būti švarūs. Juos reikėtų dezinfekuoti 5 proc. vario sulfatu arba kalio permanganato tirpalu.

Sodinti reikia atsargiai, negrūsti į žemę, kad būtų nepažeistas svogūnėlis. Žemę reikia išlyginti, kad nesikauptų vanduo ir nepūdytų svogūnėlio.
Pasodinus svogūnėlius patartina mulčiuoti – geriausia durpėmis. Tulpės nebijo šalčių, bet joms kenkia drėgmės trūkumas, ypač sausą pavasarį.

Svogūnėlių derlius ir žiedai bus didesni, jeigu žiemai bus mulčiuojama storiau. Į tą pačią vietą tulpes galima sodinti ne anksčiau kaip po 4 metų.