Baltasis gandras (Ciconia ciconia) Lietuvoje turi ypatingą reikšmę – tai nacionalinis paukštis, laikomas gerovės, laimės ir šeimos pagausėjimo simboliu. Be Lietuvos, šis paukštis yra nacionalinis simbolis Vokietijoje, Armėnijoje ir Baltarusijoje. Svarbu paminėti, kad 2009–2010 m. mūsų šalyje vykdant visą baltųjų gandrų lizdų apskaitą, buvo užregistruota beveik 20 tūkst. jų lizdų. Įvertinus Lietuvos bendrą plotą, apskaičiuota, kad mūsų šalyje yra didžiausias pasaulyje perinčių porų tankumas.

Baltųjų gandrų populiacija Lietuvoje ilgalaikėje perspektyvoje stabili, tačiau pastaraisiais metais stebimas reikšmingas jos mažėjimas.

Jau nuo 1994 m. Lietuvos ornitologų draugija vykdo įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos stebėseną. Tyrimo metu stebima keturiolika įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių rūšių populiacijų, tarp kurių yra ir baltasis gandras. Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad šios paukščių rūšies populiacija ilgalaikėje perspektyvoje buvo stabili, o pastarąjį dešimtmetį (2014–2024 m.) fiksuotas baltųjų gandrų mažėjimas – vidutiniškai po 2,9 proc. per metus. Tačiau 2024 m. buvo kartojamas šių paukščių gausumo vertinimas, kurio apibendrinti rezultatai bus žinomi artimiausiu metu.

Pasak Lietuvos ornitologų draugijos vyr. biologo Gintaro Riaubos, baltųjų gandrų skaičiaus mažėjimas gali rodyti jų gyvenamoje aplinkoje jau kurį laiką vykstančius pokyčius, nes baltasis gandras yra ilgai gyvenanti paukščių rūšis ir į buveinių kokybės blogėjimą populiacija reaguoja pavėluotai. Viena pagrindinių nykimo priežasčių yra natūralių buveinių keitimas ir naikinimas – pievų pavertimas ariama žeme, potvynių reguliavimas, dirvų sausinimas ir intensyvus žemės ūkis.

Baltieji gandrai veisiasi atvirame ar kaimo urbanizuotame kraštovaizdyje, vengdami miškų masyvų. Šie paukščiai dažniausiai peri arti žmogaus – sodybose, kaimuose, pakelėse, ant pastatų ar specialiai įrengtų platformų. Deja, nykstant kaimams ir vienkiemiams, mažėjant tradicinių lizdų ant medžių ar pastatų, daugiau nei pusė gandralizdžių dabar randama ant elektros oro linijų stulpų. Tai sukelia pavojų tiek paukščiams, tiek elektros tiekimui. Dar viena rūšies ypatybė, kad jie, kaip ir šelmeninės kregždės, mieliau kuriasi šalia gyvenamųjų sodybų, o jas apleidus labai dažnai pasitraukia ir baltieji gandrai. Spėjama, kad šalia žmogaus šie paukščiai jaučiasi saugiau, išvengdami laukinėje aplinkoje esančių plėšrūnų.

Lietuvos ornitologų draugija skatina žmones prisiminti tradicijas ir įrengti saugias lizdavietes sodybų teritorijose, medžiuose ar ant nuošalių pastatų. Taip pat kviečia skatinti ekstensyvius ūkininkavimo metodus, išsaugoti natūralias pievas ir drauge skatinti gamtinių buveinių apsaugą.