- Kristijonas Ražickas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liepos 1-ąją Lenkijoje, Katovicų mieste, žuvo trys kalnakasiai, kai 2.66 balų žemės drebėjimas užklupo jų anglies kasyklą ir sukėlė griūtį. Nors Katovicų miestą ir Lietuvą skiria 600 km, Lietuva ir Lenkija yra tose pačiose Eurazijos tektoninės plokštės ribose. Kodėl žemės drebėjimų nepasitaiko Lietuvoje?
Vilniaus universiteto, Chemijos ir geomokslų fakulteto, Geomokslų ir mineralogijos katedros ir Giluminės geologijos laboratorijos vadovė dr. Gražina Skridlaitė teigia, kad Lietuvoje aktyvaus žemės drebėjimų židinio nėra, tačiau virpesiai iš kaimyninių šalių, priklausomai nuo drebėjimo jėgos – juntami.
"Negalima teigti, kad Lietuvoje nevyksta žemės drebėjimai – jie yra juntami. Jie gana silpni, mažesni nei 5 balų pagal Richterio skalę. Kol kas nėra patikimai nustatyto žemės drebėjimo židinio Lietuvos teritorijoje, tačiau jų būta istoriniu laikotarpiu gretimose valstybėse – Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje", – pasakojo G.Skridlaitė.
Žemės drebėjimas – tai natūralus geologinis reiškinys, kuris pasireiškia, kai dėl tektoninio spaudimo Žemės plutoje atsiranda lūžių, kurių dalys viena kitos atžvilgiu pasislenka. Tektoninės plokštės visą laiką juda. G.Skridlaitė teigia, jog artimiausiu metu kardinalaus plokščių pokyčio nenumatoma, mat toks procesas gali užtrukti milijonus metų.
"Šiuo metu per Baikalo ežerą skyla Eurazijos plokštė, o per Rytų Afrikos riftą – Afrikos plokštė. Afrikos plokštė po truputį juda link Eurazijos plokštės ir palaipsniui užsidaro Viduržemio jūra. Tektoninių plokščių judėjimas vyksta nuolat, bet praeina dešimtys ar šimtai milijonų metų, kol pasikeičia jų konfigūracija Žemės paviršiuje. Dėl plokščių judėjimo vyksta ne tik žemės drebėjimai, bet ir cunamiai, magnetinio poliariškumo, klimato kaita, vandenynų srovių migracija, išsiveržia ugnikalniai", – aiškino specialistė.
"Sunkesnės ir šaltesnės plokštės, pavyzdžiu vandenyninės, nyra po lengvesnėmis žemyninėmis ir grimzta gilyn į mantiją, o įkaitę šilumos srautai kyla į viršų, išlydo mantiją bei plutą ir sukelia skėtrą – susidaro vadinamosios konvencinės gardelės. Prie gravitacijos jėgos prisideda trinties, stūmio, traukimo, siurbimo ir kitos jėgos", – apie tai, kas vyksta žemės gelmėse, pasakojo G.Skridlaitė.
Žemės drebėjimo stiprumas matuojamas pagal Richterio skalę. Griaunamieji būna daugiau kaip 6 balų, o esant 5 balams gali dužti stiklai, trūkinėti sienos, atsirasti plyšiai žemės paviršiuje.
"Žemės drebėjimų nėra, arba jie gerokai silpnesni ir retesni žemyninių plokščių viduje, arba toliau nuo aktyvių pakraščių, pavyzdžiui, Lietuvoje", – nuramino G.Skridlaitė.
Vienas smarkiausiai juntamų žemės drebėjimų Lietuvoje buvo užfiksuotas 2004 m. rugsėjį, kai nuo Kaliningrado srities atsklido virpesiai, iš kurių stipriausias siekė 5.3 balo Richterio skalėje. Panašus žemės drebėjimo židinys buvo 2008 m. pietinėje Švedijos dalyje.
Pasak G.Skridlaitės, ateityje gali būti ir stipresnių žemės drebėjimų, bet siekiančių tik 5–6 balų ribą. Daktarė taip pat pridūrė, jog dažnėja žmogaus sukeltų žemės drebėjimų dėl naftos pumpuojamųjų gręžinių, didelio ploto kasybos aikščių, milžiniškų statybų, sprogdinimo darbų, skysčių iš ertmių išsiurbimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakarklės mišką prašo apsaugoti nuo žvyro kasėjų1
Birželio 30 d. posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė kreipimąsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pakeisti Pakarklės miško paskirtį iš ūkinės į rekreacinę ir suteikti jam II B kategoriją. ...
-
Kasmet vis daugiau gyvūnų patiria perkaitimą: kaip juos apsaugoti?
Karštą vasaros dieną augintiniui, kaip ir žmogui, kyla perkaitimo grėsmė, tačiau jis pats savimi pasirūpinti negali – tai šeimininko pareiga. Veterinarai pastebi, kad kasmet gyvūnų perkaitimo atvejų pasitaiko vis dažniau, o laiku...
-
Pirmąjį pusmetį sunaikinta rekordiškai daug Amazonės atogrąžų miško4
Amazonės atogrąžų miškų naikinimas Brazilijoje per pirmuosius šešis šių metų mėnesius pasiekė rekordinį lygį. Didžiausiame pasaulio atogrąžų miške pirmąjį pusmetį sunaikinta 3 750 kvadratinių kilometrų mi&...
-
Ištyrė: vandens kokybė normų neatitiko trijose maudyklose
Birželio pabaigoje atlikti tyrimai parodė, jog vandens kokybė normų neatitinka trijose maudyklose, penktadienį paskelbė Higienos institutas. ...
-
Pradeda veikti naujos saugomų teritorijų direkcijos
Nuo liepos 1 dienos pradeda veiklą naujos Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos. Anksčiau veiklas regioniniuose parkuose ir valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose vykdė atskiros mažos ...
-
Paukščių gripas įsisuko Žuvėdrų saloje: rasta daugiau nei tūkstantis kirų gaišenų7
Pirmą kartą Lietuvoje paukščių gripas nustatytas rudagalviams kirams (Laurus Ridibundus). ...
-
Karklėje – retas svečias
Kaip juokavo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis, belaukdamas iš Lenkijos atplaukiančio Arkties gyventojo – jūrų vėplio, kuris jam nebūdingoje vietoje pastebėtas prieš porą savaičių, sulaukė paprastojo ruonio. O...
-
Kaip padėti gyvūnams neperkaisti?9
Augintiniams karščiai gali tapti dideliu išbandymu dėl pavojaus perkaisti. Perkaitimo tikimybę didina ne tik aukšta aplinkos temperatūra, bet ir didelė drėgmė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primen...
-
Mamos ir dukters gyvenimą nuspalvina augintiniai7
„Meilė gyvūnams, matyt, perduodama genais“, – juokiasi mama Rasa Monstavičienė ir dukra Ieva Tancuraitė, kurių gyvenime augintiniai užima labai svarbią vietą. Ir nors viena jų jau daugelį metų gyvena ir dirba Palangoje, o kita &nd...
-
Baltijos pakrantėje – jūrų vėplys1
Anot lenkų leidinio "Gazeta Wyborcza", nuošaliame Baltijos jūros Lenkijos paplūdimyje poilsiautojas aptiko jūrų vėplį. Apie neįprastą paplūdimio svečią informuoti gamtos fondo "Blue Patrol" savanoriai pripažino, kad tai ...