- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kambariuose besikaupianti drėgmė, šiluma ir ant virtuvės stalo paliekami maisto likučiai – puikios sąlygos veistis tarakonams. Į namus šie kenkėjai gali patekti per kanalizacijos ar šiukšlių vamzdžius, ventiliacijos angas, taip pat su pirktais padėvėtais baldais, aparatūra, pakuotėmis, ateiti iš kaimynų, pro nesandarias duris, net elektros lizdus.
Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologo Liutauro Grigaliūno, egzistuoja daugybė įdomių faktų apie šiuos ūsuotuosius kenkėjus.
„Iš viso pasaulyje yra apie 4000 rūšių tarakonų, iš jų maždaug 20 rūšių paprastai plinta gyventojų namuose. Lietuvoje dažniausiai sutinkami juodieji ir rudieji tarakonai. Pastaruoju metu šie kenkėjai itin aktyvūs, todėl prieš imantis naikinimo priemonių, verta atkreipti dėmesį į tarakonams būdingas savybes“, – pabrėžia biologas.
1. Tarakonai būtų geri sportininkai
Tarakonai greiti ir stiprūs – tai kelios iš savybių, reikalingų sėkmingam sportininkui.
„Vidutinis tarakono greitis yra 1,5 metro per sekundę – 2 m ūgio žmogus tokiu greičiu nubėgtų apie 100 metrų. Be to, nebe reikalo galioja mitas, kad tarakonai galėtų atlaikyti net branduolinį smūgį. Ūsuotųjų kūnas yra labai tvirtas, jie geba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų – kai kurios tarakonų rūšys gyvavo dar prieš 300 mln. metų“, – pabrėžia L. Grigaliūnas.
2. Tarakonai – kanibalai
Ūsuotieji kenkėjai yra visaėdžiai. Esant geroms sąlygoms, jie rinksis angliavandenių ir baltymų kupiną maistą, tačiau neradę ką ėsti jie mis išmatomis, klijais, žmogaus odos atplaišomis, nagais ir net vienas kitu.
„Tarakonai siejami su nešvarumais, kadangi maisto dažniausiai ieško atliekų dėžėse, konteineriuose, augintinių išmatų dėžutėse ir kt. Kai šie vabzdžiai ima jausti maisto trūkumą, dažnai tampa kanibalais ir ima valgyti savo gentainius“, – pasakoja biologas.
3. Tarakonai gali išgyventi savaitę be galvos
Pasak mokslinių tyrimų, tarakonai gali gyventi maždaug vieną savaitę be galvos. Pasak kenkėjų kontrolės eksperto L. Grigaliūno, priežastis yra ta, kad tarakonų kūnuose yra mažos skylutės, per kurias jie įkvepia ir transportuoja orą.
„Sujunkite faktą, kad tarakonai gali ilgą laiką gyventi be maisto ir vandens, deguonį gauna per kūne esančias skylutes, ir turėsite vabzdį, kuris iki savaitės išgyvena be galvos“, – teigia L. Grigaliūnas.
4. Tarakonai mėgsta alų
Jei mėgstate alų ir namuose pastebėjote bėgiojančius tarakonus, tikėtina, kad daugiausiai jų buriuosis prie alaus butelių, tuščių skardinių.
„Tarakonai mėgsta alų ne dėl to, kad yra dažni vakarėlių dalyviai, bet juos traukia aluje esantys cukrūs ir apyniai. Dėl šios priežasties ūsuotieji vabzdžiai nevengia apsilankyti aludėse, alaus daryklose, kepyklose bei cukrainėse. Be to, ši problema labai aktuali kalbant apie taromatus, nes ne visi žmonės elgiasi atsakingai, t. y. į taromatą meta neišplautus butelius“, – pabrėžia ekspertas.
5. Tarakonai gali nekvėpuoti 40 min.
Tyrimai parodė, kad tarakonai gali užlaikyti kvėpavimą iki 40 minučių ir gali išgyventi po vandeniu iki 30 minučių. „Manoma, kad tarakono sugebėjimą ilgam laikui užimti kvėpavimą lemia jų kūne esantys vamzdeliai, per kuriuos jie išstumia vandenį ir gauna deguonį“, – sako L. Grigaliūnas.
Tarakonai perneša salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę ir kt. Nenaikinami jie gali platinti žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę. Susirgus šiomis ligomis, žmogaus organizme pasėjamos kaspinuočių lervos, kurios pažeidžia virškinimo sistemą, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Be to, tarakonų išmatos sukelia egzemą ir astmą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...