Šis pokalbis priminė, kad karo akivaizdoje net ir drabužis tampa tam tikru politiniu pareiškimu. Atsakydamas Ukrainos prezidentas tik patvirtino faktą, kad tai, ką dėvime karo metu – ir ko sąmoningai atsisakome – tampa daugiau nei estetiniu pasirinkimu. Tai – pozicija.

Incidentas nebuvo eilinis apsikeitimas replikomis – jis tapo simboliniu momentu, atspindinčiu dvi skirtingas pasaulio matymo prizmes. Vieniems karas – tolimas geopolitinis fonas „Instagram stories“. Kitiems – kasdienė parengtis, apkasai, raketų garsai ir kova dėl išlikimo.

Nuo pat didelio masto Rusijos invazijos pradžios 2022-aisiais V. Zelenskio pasirinktas utilitarinis garderobas – ne patogumo, o solidarumo ženklas. Taip Ukrainos prezidentas renkasi ne vadovauti iš toli, o stoti greta tų, kurie kovoja apkasuose. Jo apranga siunčia aiškią žinutę – aš  čia, su savo žmonėmis.

Volodymyras Zelenskis su Donaldu Trumpu. „Scanpix“ nuotr.

Istorinis kontekstas: uniformų simbolika

Visais laikais karinė uniforma savyje talpino daug – tiek praktinių, tiek simbolinių  reikšmių. Ji ne tik padėdavo atskirti savus nuo priešų, bet ir kūrė kolektyvinę tapatybę, kariams teikė bendrumo jausmą, o priešui siuntė aiškią žinutę apie organizuotą jėgą.

Supratusi drabužio kultūrinę galią, XVIII a. Škotijoje britų valdžia uždraudė tradicinius tartano raštus (1746 m. aprangos aktas) – taip bandyta palaužti škotų kalniečių dvasią. Vis dėlto draudimas tik sustiprino tartano, kaip pasipriešinimo simbolio, reikšmę: slapta saugotas ir perduodamas, jis išliko, o vėliau tapo škotų pasididžiavimo ženklu.

Commons wikimedia nuotr.

Lietuvos pokario partizanai taip pat puikiai suvokė uniformos svarbą. Miško broliams, kovojusiems prieš sovietų okupaciją 1944–1953 m., nebuvo lengva gauti vienodų mundurų, tačiau bet kokios uniformos dalys jiems buvo itin svarbus ir branginamas kovos simbolis. Rizikuodami gyvybe (sovietams partizano uniforma reiškė mirtiną „bandito“ ženklą), jie su pasididžiavimu vilkėjo tarpukario Lietuvos kariuomenės uniformas ar jų fragmentus. Žinoma,  ne visi partizanai galėjo šias uniformas dėvėti nuolat, tačiau išlikusios nuotraukos liudija, kad, pasitaikius progai, partizanai stengdavosi atrodyti kaip mūsų šalies kariuomenės dalis. Uniforma jiems reiškė ryšį su nepriklausoma Lietuva ir viltį, kad pasaulis juos pripažins ne nusikaltėliais, o kariais. Tai buvo psichologinis ginklas – drabužiu perteikiamas pareiškimas: mes esame teisėti savo šalies gynėjai.

Vienas ikoniškiausių ir į istoriją įėjęs karo laikų drabužių – vadinamasis siren suit. Šį vientisą, užtrauktuku užsegamą kombinezoną sukūrė ir išpopuliarino Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis Antrojo pasaulinio karo metais. Jis šį drabužį vilkėjo tiek oficialiuose susitikimuose, tiek prie vakarienės stalo, tiek slėptuvėse per naktinius bombardavimus. Drabužis simbolizavo pasiruošimą bet kokiam scenarijui: nuo bombos iki diplomatinių derybų.

Iš kairės: Winstonas Churchillis. Commons wikimedia nuotr.

JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas išlaikė klasiką – oficialų kostiumą. Tačiau tai taip pat nebuvo tik atsitiktinis pasirinkimas. Savo apranga jis siekė simbolizuoti stabilumą, tvarką ir viltį, kurių žmonėms taip trūko karo metais. Jo vilkimas kostiumas tapo tarsi pažadu tautai.

Prancūzijos generolas ir politikas Charles’is de Gaulle’is niekada, net ir būdamas tremtyje, neatsisakė savo šalies uniformos. Karo metais šis generolo pasirinkimas įgavo ypatingą reikšmę – uniforma tapo gyvu Prancūzijos tęstinumo, pasipriešinimo nacizmui ir nepriklausomos valstybės simboliu. Net gyvendamas tremtyje, viešumoje jis vilkėdavo karinį mundurą – jo figūra, pasirodanti BBC transliuojamuose kreipimuose, tapo vilties ir nepalaužtos dvasios ženklu visiems okupuotos Prancūzijos gyventojams.

Charles’is de Gaulle’is. Commons wikimedia nuotr.

Drabužiai kaip pasipriešinimo priemonė

Ne tik uniformos, bet ir kasdieniai drabužiai gali virsti pasipriešinimo priemone, ypač okupacijos ar diktatūros sąlygomis. Vienas garsiausių pavyzdžių – Mahatmos Gandhi vadovaujamas drabužių boikotas Indijoje. M. Gandhi ragino indus atsisakyti britiškų fabrikuotų tekstilės gaminių ir rengtis namuose išaustu khadi audiniu. Indų tradicinė balta medvilninė apranga tapo taikaus pasipriešinimo Britanijos imperijai simboliu: „Puošniausias audinys nėra gražus, jei jis gimdo badą ir kančią“, – skelbė M. Gandhi. Žmonės masiškai degino britiškus drabužius ir didžiavosi vilkėdami kuklų khadi. Drabužis virto ekonominio ir dvasinio karo vėliava – priminė, kad kova vyksta ne tik mūšio lauke, bet ir kiekvieno žmogaus kasdienybėje.

Mahatma Gandhi. Commons wikimedia nuotr.

Okupuotose šalyse nacionalinis kostiumas dažnai atlieka slapto protesto vaidmenį. Sovietinės priespaudos metais daugelis lietuvių puoselėjo tautinius drabužius, tautinę juostą ar trispalvę segę, net jei viešai juos dėvėti nebuvo saugu. Tautinis kostiumas, perduodamas iš kartos į kartą, saugojo istorinę atmintį. Panašiai Ukrainoje tradicinė siuvinėta balta palaidinė – vyšyvanka – jau XIX a. buvo tapusi tautinio atgimimo simboliu, o sovietmečiu ir vėliau – taikaus pasipriešinimo ženklu. Rusifikacijos ir draudimų akivaizdoje ukrainiečiai ir toliau dėvėjo vyšyvankas, pabrėždami kultūrinį identitetą. Šiandien, karo akivaizdoje, vyšyvanka įgavo dar gilesnę prasmę – ji reiškia nenugalimą tautos dvasią. Ukrainiečiai net fronto apkasuose mini Vyšyvankos dieną, vilkėdami tradicinius marškinius po neperšaunamomis liemenėmis.

Valdžiai uždraudus istorinės Baltarusijos vėliavos spalvas, 2020 m. į gatves plūdo žmonės, protestuodami prieš įsivyravusį režimą. Žmonės nesinešė nelegalių vėliavų, vietoj to jie dėvėjo baltus marškinėlius, raudonas juostas ar skareles, baltas kelnes, sijonus. Irano moterų sukilime 2022 m. didžiausiu protesto aktu tapo hidžabo nusimetimas – šimtai moterų viešai juos degino, demonstruodamos nepritarimą religinio režimo primestam aprangos kodui.

Karo įtaka madai

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iškėlė drabužių ir uniformų simbolikos temą visame pasaulyje. Ukraina tapo pavyzdžiu, kaip karo akivaizdoje susipina karinė uniforma, tautinis kostiumas ir net aukštoji mada.

V. Zelenskis ir Vyriausybės nariai per karą atsisakė formalios aprangos. Jų pasirinkimas aiškus – jokių kaklaraiščių karo metu. Dizainerė Ksenia Šnaider pastebėjo šį akcentą ir sukūrė švarką iš senų vyriškų kaklaraiščių, norėdama pavaizduoti, kad vyrams dabar ne iki jų – jie vilki uniformą ar kitus drabužius, tinkamus slėptuvėms. Kolekcijos eksponatas – iš kaklaraiščių pasiūtas švarkas – taikliai atspindi, kaip karas pakeitė kasdienę madą: verslininkai iškeitė kostiumus į kamufliažinius drabužius, o biuro aprangos etiketą laikinai pakeitė fronto realijos.

Kseniaschnaider nuotr.

Į vykstantį karą sureagavo ne tik Ukrainos kūrėjai, bet ir visas mados pasaulis. Jau 2022 m. kovą Paryžiaus mados savaitėje garsiojo prekės ženklo „Balenciaga“ dizaineris Demna Gvasalia surengė įsimintiną performansą – modeliai, klupdami per dirbtinę pūgą, nešė šiukšlių maišus primenančias rankines tarsi pabėgėliai, paliekantys namus. Ant kiekvieno svečio kėdės Demna paliko mėlynos ir geltonos spalvų marškinėlius ir laišką, kuriame rašė, kad „mados savaitė dabar atrodo absurdiškai, bet jos atšaukimas būtų pasidavimas blogiui“. Dizaineris, pats vaikystėje patyręs karo pabėgėlio dalią, šou skyrė Ukrainos žmonių drąsai: „Šis pasirodymas – drąsai, pasipriešinimui, meilės ir taikos pergalei“, – rašė jis.

„Balenciaga“ pasirodymas madų savaitėje, 2022 kovas. Dezeen.com nuotr.

Išvada

Nuo partizano uniformos miško slėptuvėje iki prezidento megztinio tarptautinėje tribūnoje, nuo sudeginto kolonijinio audinio iki madingo kamufliažinio drabužio didmiesčio gatvėje – apranga pasakoja istorijas, išreiškia pozicijas, demonstruoja vidinius išgyvenimus. Drabužis gali šaukti, liudyti, priešintis, sielvartauti, telkti. Gali vienyti tautą, kelti dvasią, siųsti žinią priešui. Jis gali būti sukarintas, tautinis, kasdienis ar performatyvus, bet svarbiausia – sąmoningas.

Galbūt ta diena, kai V. Zelenskis vėl užsivilks kostiumą, nebus tik perėjimas prie diplomatinio protokolo, tai bus simbolinė akimirka, žyminti pergalę, ramybę ir grįžimą prie gyvenimo, kuriame drabužis vėl gali būti tik drabužis.