Versininkai pirštu rodo krizės kaltininkus

Panašu, kad Lietuvos bankas nevykdo savo politikos ir nelinkęs įsikišti į procesą. Kyla įtarimas, kad palūkanas bankai didina tarpusavyje susitarę.

Bankininkai rizikuoja užsiklijuoti krizės sukelėjų ir kurstytojų etiketę. Ypač jų veiksmais nepatenkinti nekilnojamojo turto pardavėjai.
„Būsto pirkėjų yra. Tik bankai jiems neduoda paskolų“, - skundžiasi būsto pardavėjai. 

Lietuvos vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika bankininkų taip pat nemini geru žodžiu. Jo nuomone, šie nelinkę ieškoti būdų kaip išbristi iš susidariusios padėties ir naudojasi galimybe nepagrįstai didinti paskolų palūkanas.

Negailite bankams kritikos. Ar tikrai kaltinimai, neva bankai kalti dėl stagnuojančios nekilnojamojo turto rinkos, yra pagrįsti?

Pažiūrėjome į paskolų palūkanas. Nors litas yra susietas su euru, kažkodėl litais paimtų paskolų palūkanas bankai didina kaip išmanydami. Panašu, kad Lietuvos bankas nevykdo savo politikos ir nelinkęs įsikišti į procesą. Kyla įtarimas, kad palūkanas bankai didina tarpusavyje susitarę.

Dažnai pasisakote, kad klientų, norinčių pirkti nekilnojamąjį turtą, yra daug. Ar iš tiesų bankai nenori jiems suteikti kreditų?

Nereikia būti aiškiariagiu, kad matytum, jog bankai nesuinteresuoti ieškoti naujų klientų ir jiems suteikti būsto paskolas. Jiems užtenka to, kad per puse padidina palūkanas ir gauna savo pelną. Naujų klientų jiems kaip ir nebereikia.
Kita vertus, nėra Vyriausybės politikos, kuri lieptų bankams skatinti verslą, kredituoti projektus. Jeigu dar taip tęsis pusmetį, verslas žlugs.

Bankai pirmiausia turi keisti požiūrį į klientus. Reikia pažvelgti į vakarų praktiką. Ten bankai stengiasi išlaikyti klientus. Jeigu pastarieji susiduria su problemomis, ieškoma išeities, bankai stengiasi padėti, siūlo įvairias išeitis iš susidariusios padėties. Pas mus tai – tik žodžiai. Jeigu klientas paprašo kuriam laikui atidėti paskolos mokėjimą, bankai pateikia įvairių reikalavimų.

Pirmiausia stengiamasi padidinti palūkanas kaip nepatikimam klientui. Paskui prašo iš naujo įvertinti įkeistą turtą. Žmogus išleidžia krūvą pinigų, bet galiausiai bankas tik labai trumpam laikotarpiui atideda paskolos mokėjimą. Gerai viską suskaičiavus, išeitų, jog visos procedūros kainuoja daugiau, nei mokėti paskolą.

Kokia galėtų būti išeitis iš susidariusios padėties?

Komercinių bankų veiklai daugiau dėmesio turėtų skirti Lietuvos bankas. Galima juk paprašyti, kad komerciniai bankai kas mėnesį pateiktų ataskaitas, kiek suteikė paskolų. Būtų matyti, kurie skatina verslą, kurie – ne. Tokiems būtų galima taikyti sankcijas, netgi apriboti veiklą. Kitokiu laikmečiu tokie siūlymai skambėtų kaip tam tikra diktatūra, tačiau krizės metu Vyriausybė turi imtis ryžtingesnių veiksmų bankų atžvilgiu.

Visi kalba, kad krizę Europoje iššaukė nekilnojamojo turto rinkos žlugimas JAV. Bet pažvelgus į šios šalies bankų politiką, matyti, jog visokiais būdais stengiamasi išbristi iš sunkumų. Bankai paskolas būstui pirkti suteikia už labai mažas palūkanas. Kredituojamas ir verslas, kad tik nežlugtų pradėti projektai. Pas mus – atvirkščiai. Pradėjusios įgyvendinti projektus įmonės bankrutuoja, nes bankai nesilaiko sutarčių kredituoti objekto statybas. Norintys perimti pradėtus objektus irgi negali to padaryti, jeigu neturi savo pinigų.

Galima įtarti, kad bankai tyčia žlugdo pelningus projektus, stengdamiesi juos perimti. Pirmas pavyzdys – Palangoje, kur bankas perėmė perspektyvų projektą. Kai po kurio laiko rinka atsigaus, bankai bus perėmę nemažai nebaigtų objektų ir juos pardavę susižers gerą pelną. Manau, kad tik to ir siekiama.

Ar iš tikrųjų nekilnojamojo turto rinka beveik numirusi, nevyksta jokių sandorių?

Sandoriai vyksta. Tik be mūsų šalyje veikiančių bankų pagalbos. Lietuviai rado būdų gauti paskolas užsienyje. Ne vienas mūsų tautietis turi įsteigęs įmonę įvairiose užsienio valstybėse. Pažįstami įsidarbina tokiose įmonėse ir jau po trijų mėnesių pateikia prašymus bankui gauti vartojamąjį kreditą. Vakaruose be jokio užstato suteikiamas iki 80 tūkst. eurų dydžio vartojamasis kreditas.

Tokio užtenka būstui Lietuvoje įsigyti. Tą lietuviai ir daro. Panašu, kad tai – kol kas vienintelė išeitis.