Tauragės apskritis išsidėsčiusi pietvakariniame šalies pakraštyje, ties išorine Europos Sąjungos (ES) siena su Rusija. Regionui, kuriame gyvena vos per šimtą tūkstančių gyventojų, apibūdinti dažnai naudojamas epitetas „mažiausias“: Tauragės apskritis – mažiausias pagal gyventojų skaičių šalies regionas, jame yra mažiausias istorinis miestas – Panemunė (313 gyventojų), mažiausias savivaldybės centras – Pagėgiai. Deja, ilgą laiką čia buvo fiksuojamas ir mažiausias BVP tenkantis vienam gyventojui, mažiausios gyventojų pajamos. Todėl kalbant apie regionų socialinius ir ekonominius skirtumus, jų mažinimą, Tauragės regionas ypač svarbus.

Neatsitiktinai Lietuvos regioninės politikos iki 2013 m. strategijoje regiono centras – Tauragė yra priskirtas prie plėtotinų regioninių centrų. Jurbarko rajono savivaldybė turi probleminės teritorijos statusą. Kaimo vietovėse – miesteliuose ir kaimuose, taip pat mažuosiuose miestuose (iki 3 tūkst. gyv.) gyvena dar apie du trečdalius regiono gyventojų, šioms vietovėms taip pat skiriama tikslinė ES parama gyvenamosios aplinkos gerinimui, ūkinės veiklos įvairovės didinimui.

Atsinaujina, stiprėja regiono centras

Regioninių centrų gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimui ir investicinio patrauklumo didinimui 2007–2013 m. skiriama ES struktūrinė parama, kuri padeda atnaujinti miestų viešąsias erdves, plėtoti rekreacines zonas, regeneruoti apleistas teritorijas. Tikimasi, kad Tauragei ši parama padės išnaudoti jos ekonominį potencialą, paskatins ekonomikos plėtotę regione ir pagerins žmonių gyvenimo sąlygas. Šis bendrasis tikslas jungia visus 9 Tauragėje finansuotus urbanistinės infrastruktūros plėtros projektus, kuriems skirti 45 mln. Lt ES ir valstybės biudžeto paramos. 5 iš šių projektų jau baigti įgyvendinti.

Baigtas rekonstruoti Vytauto stadionas, svarbus miesto traukos objektas. Iki rekonstrukcijos stadiono būklė neatitiko sporto šakų federacijų, asociacijų ir lygų keliamų reikalavimų, tauragiškiai neturėjo galimybių pamatyti aukštesnio lygio masinių renginių ar sporto varžybų. Rekonstruojant stadioną buvo įrengta 2400 sėdimų vietų žiūrovams, atnaujinti bėgimo takai su lengvosios atletikos sektoriumi ir futbolo aikštės veja, išasfaltuotos rankinio ir krepšinio aikštelės, iš dalies pakeista stadiono apšvietimo sistema.

Tauragės autobusų stoties rekonstrukcija ir aplinkinės teritorijos infrastruktūros atnaujinimas – dar vienas projektas svarbus tiek miesto, tiek viso regiono gyventojams. Juo kompleksiškai sprendžiamos aktualios viešojo transporto sistemos prieinamumo, eismo saugumo ir miesto viešųjų erdvių infrastruktūros plėtros problemos. Bendra projekto vertė siekė 2,6 mln. Lt, išmokėta beveik 2,3 mln. Lt ES paramos. Vertinant santykinai nedideles investicijų apimtis ir atliktų darbų mastą, tai ir vienas efektyviausių tokio tipo projektų įgyvendintų Lietuvoje – sėkmingai išnaudota turima infrastruktūra, jai suteikiant visai naują kokybę. Už skirtas lėšas atnaujinta stoties išorė, sumontuoti informaciniai ekranai, įrengti tualetai, motinos ir vaiko kambarys, modernus teritorijos apšvietimas, jaukūs kabinetai darbuotojams. Tvarkant stoties teritoriją, sutvarkyti ir greta esančių daugiabučių kiemai, padidintos automobilių stovėjimo aikštelės.

Prie didesnio miesto patrauklumo prisideda ir ES paramos lėšomis atnaujinta Martyno Mažvydo alėja, Švč. Trejybės bažnyčios ir ją supančių viešųjų erdvių kompleksas. Visoje miesto centrinėje dalyje tvarkoma ar įrengiama nauja viešoji infrastruktūra – skverai, gatvių dangos, šaligatviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas, inžineriniai tinklai, automobilių stovėjimo aikštelės, atnaujinami pastatų fasadai.

Atlikus visus šiuos darbus jau gerokai pagerėjo miesto estetinis vaizdas, padidėjo eismo saugumas, gyvenamoji aplinka miesto gyventojams, aktyvaus poilsio sąlygos.

Jurbarko krašte problemų mažėja

Jurbarko rajono savivaldybėje gausu senus laikus menančių kultūrinių paminklų, o nemažai joje esančių miestų ir miestelių savo istoriją skaičiuoja dar nuo viduramžių – kovų su kryžiuočiais laikų. Tačiau dabartiniais laikais garbingą šio Lietuvos kampelio istoriją dažnai nustelbia socialinės problemos. Apleistų, savo patrauklumą prarandančių miestų ir miestelių atgaivinimui turėjo būti skiriamas didelis dėmesys.

Jurbarko rajono savivaldybė – viena iš 14 Lietuvos probleminių teritorijų, kuri sėkmingai naudojasi jai skiriama tiksline ES parama. Joje taikomos 3 tik probleminėms teritorijoms skiriamos (intervencinės) paramos priemonės: „Probleminių teritorijų plėtra“, skirta kompleksiškam miestų infrastruktūros tvarkymui; „Daugiabučių namų atnaujinimas didinant energijos vartojimo efektyvumą“ ir „Socialinio būsto plėtra, kokybės gerinimas“ bei kaimo vietovėms skirta priemonė „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“, pagal kurias finansuota 12 projektų (skirti 25,6 mln. Lt) ES ir valstybės biudžeto paramos.

Pasinaudojus skiriama parama jau sutvarkytos Eržvilko, Raudonės, Veliuonos, Skirsnemunės, Šimkaičių miestelių viešosios erdvės – gatvės, skverai, aikštės, aktyvaus poilsio ir sporto zonos, stadionai, viešieji pastatai. Kompleksiniai gyvenamosios aplinkos gerinimo projektai vykdomi dar penkiose miesteliuose ir Smalininkų mieste. Savivaldybės centre – Jurbarke vykdomas 6 mln. Lt vertės miesto senamiesčio ir gyvenamojo kvartalo tvarkymo projektas, kuriuo tvarkomos poilsio zonos, želdiniai, įrengiamos vaikų žaidimo, sporto aikštelės, automobilių aikštelės, apšvietimas, kita miestui svarbi infrastruktūra. Papildomai tvarkomoje teritorijoje renovuojami 5 daugiabučiai namai, o pritaikant du nenaudojamus pastatus įrengiami 25 nauji socialiniai būstai.