Teisingumo ministras siūlo sudaryti sąlygas asmenims greičiau ir patogiau išsiieškoti skolas, kylančias iš notariškai patvirtintų sandorių. Tai bus galima padaryti suteikus notarams teisę įrašyti vykdomuosius įrašus šiuose dokumentuose.

Šiuo metu asmuo, norėdamas išsiieškoti skolą pagal sudarytą sandorį, visais atvejais turi kreiptis į teismą ir prašyti priteisti skolos sumą bei leisti ją išieškoti. Tik gavęs iš teismo vykdomąjį raštą asmuo gali kreiptis į antstolius. Toks procesas paprastai trunka apie keletą mėnesių.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo leisti asmenims skolas išsiieškoti kreipiantis ne į teismą, o į notarą, jei skola kyla iš notariškai patvirtintos sutarties.

„Taip asmenys galėtų žymiai greičiau kreiptis į antstolius ir atgauti pinigus iš įsipareigojimų nevykdančio skolininko. Kadangi paprastai tokiose bylose ginčų nekyla, šią funkciją siūloma perduoti notarams. Tai leistų sumažinti ir darbo krūvį teismams, teisėjai galėtų daugiau dėmesio skirti sudėtingoms byloms, mažėtų eilės, būtų taupomos lėšos“, - sako R. Šimašius. Tokia tvarka galiojo ir iki 1998 metų.

Šiuo metu notarai gali leisti išieškoti skolą, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų pagal pasirašytus čekius arba vekselius. Notarui šiuose dokumentuose įrašius vykdomąjį įrašą, jie iš karto gali būti perduodami antstoliams. 

Šiems pakeitimams įtvirtinti Teisingumo ministerija parengė Notariato įstatymo projektą. Šalia šių pokyčių taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo testamente nurodytiems įpėdiniams, kurie nori gauti iš notaro testamento dublikatą, pateikti testatoriaus mirties liudijimą.

Duomenis apie testatoriaus mirtį iš Gyventojų registro duomenų centrinės bazės gali gauti kiekvienas notaras, todėl toks reikalavimas tik sukelia asmenims papildomą administracinę naštą. Teisingumo ministras siūlo nereikalauti šių dokumentų, išskyrus atvejus, kai Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje nėra duomenų apie testatoriaus mirtį (pvz., testatorius - ne Lietuvos Respublikos pilietis).

Projekte taip pat numatoma notarams suteikti naują funkciją - tvirtinti dokumentus pažyma Apostille. Ši pažyma patvirtina dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumą ir yra reikalinga tuomet, kai dokumentai pateikiami užsienio valstybėms, Hagos konvencijos dalyvėms. Šią funkciją šiuo metu atlieka Užsienio reikalų ministerija. Suteikus ją ir notarams, asmenys galės patvirtinti dokumentus pažyma Apostille ne vienoje institucijoje, o pas bet kurį Lietuvos notarą, kurių mūsų šalyje yra 263. Žmonėms nebereikės specialiai vykti į Vilnių, taip taupant ir laiką, ir pinigus. 

Šiuo metu Notariato įstatymo projektas yra pateiktas Vyriausybei, vėliau jam turės pritarti ir Seimas. Išsamiau su projektu galima susipažinti internete.