Ieškant darbo koją dažnai pakiša rusų kalbos nemokėjimas

Darbo birža fiksuoja sezoninių darbų pradžią Lietuvoje. Didžiausio darbo jėgos plūstelėjimo į rinką laukiama birželį, pasibaigus egzaminams. Tačiau apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų savininkai pastebi, kad rasti reikiamą darbuotoją tarp jaunimo – gana sunku, nes dalis jų arba išvis nenori dirbti, arba nori, bet neturi tinkamos kvalifikacijos, pvz., nemoka dažnai būtinos rusų kalbos.

Šansų gyventi sočiau – po truputį daugėja. Šalies darbdaviai per pastarąją savaitę įregistravo apie puspenkto tūkstančio laisvų darbo vietų. Vien Klaipėdoje jų skaičius išaugęs du kartus.

„Kas pažymėtina, kad beveik 90 proc. laisvų darbo vietų yra pastoviam darbui“, – sako Klaipėdos darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas.

Daugiausia galimybių įsidarbinti – pardavėjams, pardavimų vadybininkams, dažytojams, miško darbininkams ir tolimųjų reisų vairuotojams. O Klaipėdoje trūksta profesionalių laivų statytojų.

Specialistai neabejoja – darbo vietų skaičiaus didėjimas rodo šiokį tokį ekonomikos atsigavimą. Tačiau dar labiau tai susiję su artėjančia vasara. Maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų teikėjai tradiciškai pradeda dairytis virėjų, padavėjų, kambarinių.

Vienos kavinės savininkas sako sezonui papildomai įdarbinantis apie 20 žmonių. Virėjų ieškoma per Darbo biržą, padavėjų – tarp studentų. Tačiau atrinkti reikiamus esą nėra lengva. Be tinkamos išvaizdos, komunikabilumo, būtina mokėti ir užsienio kalbas.

„Studentai, jeigu jie moka gerai anglų, lietuvių kalbą, tai, pvz., rusų kalbos nemoka. O tas yra labai reikalinga. Tai šita problema dabar pradeda ryškėti – jaunimas nemoka rusų kalbos. O turistų turim tikrai labai daug iš Rusijos“, – tvirtina „Friedricho pasažo“ savininkas Aidas Kaveckas.

Verslininkas sako pastebintis ir dar vieną neigiamą tendenciją – jaunimas apskritai nebenori dirbti. Jaunuolio esą neretai nesuvilioja net ir geras užmokestis. Pvz., padavėjas, per mėnesį dirbantis apie 15 dienų ir gaunantis apie tūkstantį litų, antrą tiek gali susirinkti iš arbatpinigių.

„Ne vien tik tarp jaunimo, bet apskritai visų amžiaus grupėse, kai kam būna patogu taip pagyventi gaunant socialinę pašalpą. Gaunant kompensacijas už šildymą, kitas lengvatas, kai susidaro tam tikras gerovės paketas netoli minimalaus darbo užmokesčio arba panašaus dydžio. Ir tai ne visada motyvuoja suskubti ieškoti darbo“, – mano M. Skritulskas.

Nemažai žmonių sezoninio darbo ieško ne Lietuvoje, o užsienyje.