- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausio mėnesį gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 81 mln. litų ir siekė 1,3 mlrd. litų - skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Per praėjusį mėnesį gyventojų pradelstos skolos augo sparčiau, nei pernai gruodį.
Tačiau sausį gyventojai padengė virš 49,3 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, tai yra beveik 15 mln. litų daugiau nei praėjusių metų gruodį.
„Nors per pirmąjį šių metų mėnesį didėjo gyventojų padengtų įsiskolinimų suma, tačiau sparčiau augo ir pradelstos skolos bei skolininkų skaičius. Lėtesniais pradelstų įsiskolinimų augimo tempais ir sumažėjusiu skolininkų skaičiumi pasižymėjo tik komunalinių paslaugų įmonės. Tam įtakos turėjo, kad dalis gyventojų siekė sumokėti pradelstas skolas už elektrą mažesniais tarifais, prieš jiems pasikeičiant. Tačiau sausį telekomunikacijų bendrovėms, finansų įstaigoms ir kitiems ekonomikos sektoriams ir toliau augo tiek skolos, tiek skolininkų skaičius“, - teigia kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
Daugumą prasiskolinusių Lietuvos gyventojų ir toliau sudaro vyrai. Pagal pradelstų įsiskolinimų sumą jiems atitenka 70 proc. visų pradelstų skolų, o moterims - 30 proc. Pastebima tendencija, kad vyrų pradelstų įsiskolinimų suma didėja sparčiau, nei moterų. Vidutinė vieno vyro pradelsto įsiskolinimo suma siekia 4 452 litus, atitinkamai vienos moters - 3 242 litus.
Daugiausiai pradelstų įsiskolinimų turi 30-34 metų vyrai ir moterys, o mažiausiai - amžių grupės, kurioms priklauso 18-19 bei 55 metų ir vyresni gyventojai. Beveik pusė visų gyventojų pradelstų įsiskolinimų atitenka 25-36 metų vyrams ir moterims. Iš visų amžiaus grupių pagal pradelstas skolas ryškiai išskiria 25-36 metų vyrai, kurių skolos siekia per 400 mln. litų.
Iš visų Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų vilniečiai yra sukaupę 45 proc., klaipėdiečiai - 15 proc., kauniečiai - 14 proc. Mažiausiai pradelstų skolų turi Pagėgių (0,02 proc.), Lazdijų (0,02 proc.) ir Neringos (0,05 proc.) gyventojai.
Sausį, kaip ir praėjusiais metais, nepakito labiausiai ir mažiausiai prasiskolinusių miestų sąrašas, kuris nustatomas pagal gyventojų ir pradelstų įsiskolinimų skaičiaus santykį. Ir toliau tarp labiausiai prasiskolinusių miestų išlieka Akmenė, Šilutė, Šilalė, Kelmė, Ukmergė, o mažiausiai prasiskolinusiais - Neringa, Lazdijai, Birštonas, Skuodas ir Molėtai. Šiame sąraše Klaipėda yra 14-oje vietoje, Kaunas - 24-oje, o Vilnius - 29-oje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: stiprinama į Lietuvą įvežamų daržovių kontrolė
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) antradienį pranešė kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) stiprinanti į Lietuvą įvežamų daržovių kontrolę, taip siekiant užkirsti kelią nelegaliam jų įvežimui iš Rusijos. ...
-
Seimas svarstys, ar už nelegalų darbą griežtinti sankcijas darbdaviams1
Seimas antradienį balsuos, ar griežtinti sankcijas darbdaviams už nelegaliai dirbančius darbuotojus, taip pat, ar skatinti nelegaliai dirbusius žmones pranešti apie nelegalaus darbo faktą. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl skolų mokėjimo atostogų, mažesnių jų išskaitų
Seimas antradienį svarstys Civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis tikimasi paskatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką, jiems ketinant sumažinti dabar galiojančias išskaitas iš atlyginimo. Be to, išskaitymai būtų diferencij...
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą4
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas7
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?11
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų5
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...