- Eglė Merkytė, LRT Televizijos laida „Panorama“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga ieško būdų, kaip skubiai spręsti nedarbo problemą. Bedarbių skaičius Europoje muša rekordus.
Šiuo metu darbo Europos Sąjungoje neturi 25 milijonai žmonių. Statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, liepą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bedarbių visoje Bendrijoje padaugėjo 43 tūkstančiais.
Už darbo klausimus atsakingi Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių pareigūnai dvi dienas Briuselyje diskutavo dėl priemonių, kuriomis būtų galima išjudinti sustingusią darbo rinką.
„Reikia bendro visų valstybių atsako į šią nedarbo bei socialinę krizę. Valstybių veiksmai turi eiti išvien su tomis priemonėmis, kurių imamės europiniu lygiu. Dėl šios priežasties Europos Komisija balandžio mėnesį pateikė Darbo priemonių paketą, taip norime padvigubinti jau daromas pastangas ir paskatinti darbo rinkos atsigavimą“, – sako Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Pavasarį Europos Komisijos pateiktame priemonių pakete siūloma darbo vietas kurti mažinant mokesčius ir labiau remiant verslo steigimą. Daugelis ekspertų sutinka, kad dokumento priemonės yra svarbios, tačiau pokyčius bus galima pajusti tik jas įgyvendinus realybėje.
„Nemanau, kad galima nurimti dėl tų pasirašytų susitarimų. Dauguma žmonių jaučiasi pamiršti, ir jų bus dar daugiau, jei ši išsilavinusi ir puikią prekybą išvysčiusi europiečių karta nesugebės pasinaudoti Europos Sąjungos privalumais, o tai neabejotinai yra sėkmingiausias europinis projektas, kokį tik pavyko sukurti šitai kartai.
Bėda ta, kad labiau domimės pasaulio finansais ir bankais nei savo pačių vaikais. Taip mums nepavyks atkurti pasitikėjimo ir galiausiai pakirsime socialinės taikos, dėl kurios taip nerimavome pastaruosius dešimtmečius, pagrindus. Todėl aš tikiu, kad darbo politika yra lygiai tokia pat svarbi kaip ir fiskalinė politika“, – teigia Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas.
Konferencijoje nemažai dėmesio buvo skirta sritims, kurios ateityje gali įdarbinti daugiausiai žmonių – tai žalioji ekonomika, sveikatos priežiūros paslaugos bei informacijos ir komunikacijos technologijos.
„Apibendrindamas, ko baigiantis krizei tikimės iš darbo rinkos, nurodyčiau tris dalykus – pirmiausia, darbo rinkoje turėtų stipriai didėti darbo našumas, nes akivaizdu, kad gerovė ateina per produktyvų darbą. Antra, darbo rinka turėtų sukurti sąlygas kuo paprasčiau kurti naujo pobūdžio darbus, o ypač skatinti darbo vietų kūrimą skaitmeniniame ir IT sektoriuose. Galiausiai, kai šalys išeis iš krizės, dinamiška darbo rinka galės sušvelninti dėl recesijos kylantį nedarbą“, – mano ekonomistas Christopheris Antoniou Pissaridesas.
Daugiausiai bedarbių šiuo metu yra Ispanijoje ir Graikijoje, mažiausiai – Austrijoje ir Olandijoje. Palyginus su pernai metais, nedarbo skaičius labiausiai krito Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Tai siejama su sparčiu Baltijos valstybių ekonomikos augimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...