Draudikai džiaugiasi, kad vis daugiau tėvų rūpinasi vaikų ateitimi ir juos apdraudžia. Esą tėvai ateina į protą ir jau supranta, jog pasispaudus šiandien, rytoj bus lengviau vaiką išleisti į mokslus. Tačiau finansų ekspertai pataria tėvams verčiau pasirūpinti savo ateitimi ir senatvėje netapti finansine našta vaikams.

Nereikia perlenkti lazdos

Rūpinimasis vaikų ateitimi lietuviams nėra naujiena. Tai tradicija, atkeliavusi dar iš sovietinių laikų, kai buvo madinga vos gimusius vaikus ar anūkus apdrausti kaupiamuoju draudimu. Tiesa, tokio taupymo rezultatai, atkūrus nepriklausomybę, virto tikru košmaru daugeliui šalies gyventojų. Smarkiai nuvertėjus pinigams iš ilgalaikių santaupų liko tik šnipštas.

Tos patirties žmonės nepamiršta ir dabar, todėl ir neskuba pinigų nešti į bankus, kredito unijas ar draudimo bendroves. Kaip pripažįsta ir patys finansų ekspertai, visiškai saugaus ir pelningas santaupas užtikrinančio būdo nėra.

Renkantis kaupiamąjį draudimą, kuris iš anksto užtikrina grąžą, prarandama didelė dalis pinigų, nes jie nuvertėja. O pasirinkus investicinius fondus galima likti ir su riestainio skyle. Kita vertus, kojinėje ar po čiužiniu slepiami pinigai taip pat naudos neatneš.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė dienraščiui teigė, kad taupant vaikų ateičiai nevertėtų perlenkti lazdos. Jos nuomone, protingi tėvai pirmiausia pasirūpina savo ateitimi, kad senatvėje netaptų finansine našta vaikams. Be to, nereiktų pamiršti ir investicijos į vaiko kaip asmenybės ugdymą – nevertėtų atsisakyti būrelio dėl mėnesio įmokos draudimo bendrovei.

Ekspertė įsitikinusi, kad taupyti vaiko ateičiai reikia nenuskriaudžiant savęs šiandien. "Nereikėtų taupyti vaikų ateičiai taip, kad šiandien nieko negali sau leisti, atsisakyti visų dabarties galimybių. Aišku, tas galimybes matome nevienodai: vieniems tai negalėjimas kasdien nusipirkti gabalo torto, o kitiems – vaiką leisti į būrelį", – samprotavo ji.

J.Varanauskienės nuomone, taupyti verta tada, kai šeimos biudžete iš tiesų lieka laisvų pinigų, kuriuos galima labai drausmingai kas mėnesį, pusmetį ar metus atidėti. Netgi žinant, kad po dešimties ar penkiolikos metų už tuos pinigus nusipirksime gerokai mažiau nei šiandien.

Pasigenda valstybės paramos

Daugelis finansų ekspertų, taip pat patys tėvai pripažįsta, kad neturi užtektinai žinių apie taupymo galimybes. Esą informacijos yra daug, tačiau ji padrika.

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai Rasa Paulavičienė dienraščiui teigė, kad tėvai domisi taupymo vaikų ateičiai galimybėmis ir vis daugiau jų apdraudžia tik gimusius vaikus. Tačiau daug yra ir besiblaškančių tėvelių, sunkiai susigaudančių draudimo rinkoje.

"Žmonėms sunku pasirinkti, juk visų bendrovių ar įmonių neapeisi, o vientiso vaizdo nėra. Dėl to neretai tėvai, rinkdamiesi, kokiame fonde ir kaip taupyti, vadovaujasi principu "viena boba pasakė". Dalis jų bando rinktis patys, lankosi draudimo bendrovėse ar kredito unijose. Faktas, kad noro rūpintis finansine vaikų ateitimi yra, tik informacijos, kaip tai daryti, itin trūksta", – teigė ji.

Anot R.Paulavičienės, tėvai yra rūpestingi ir supranta, kad apsimoka vaiką apdrausti nuo pat mažumės. Kita vertus, stinga susistemintos informacijos, valstybės paramos ar aiškios politikos šiuo klausimu.

"Kiek teko kalbėtis su tėvais, didžioji jų dalis dažniausiai draudžia nuo nelaimingų atsitikimų, traumų, o kita dalis taupo pinigus studijoms. Kaip visuomet pasigendame valstybės dėmesio. Kitose šalyse valstybė taiko įvairias nuolaidas šeimoms, atidariusioms sąskaitas ir pradėjusioms kaupti pinigus vaikų ateičiai. O pas mus visas vaikų draudimas yra paliktas tėvų nuožiūrai", – dėstė ji.

Siūlo apgauti infliaciją

Pasak J.Varanauskienės, nors saugiausiais laikomi kaupiamieji fondai, jie yra tiesiogiai susieti su infliacija. Būtent ji yra pagrindinė santaupų dalies vagilė. Dėl infliacijos bėgant metams pinigai praranda savo vertę. Tad taupant kaupiamuoju būdu reikia iš anksto nusiteikti, kad pinigai nuvertės, ir gana smarkiai.

"Remiantis Europos centrinio banko prognozėmis, kad per artimiausius dvidešimt metų infliacijos dydis bus apie 2 proc. per metus. Preliminariai paskaičiavus, po aštuoniolikos metų infliacija bus suvalgiusi apie 40 proc. pinigų vertės. Ir tai su sąlyga, kad rinkos vėl neištiks krizės. Kitu atveju nuvertėjimas gali būti dar didesnis", – skaičiavo finansų ekspertė.

Pasak J.Varanauskienės, taupant nuo vaiko gimimo, geriausia būtų tai daryti kaupiamuosiuose fonduose, o likus maždaug penkiems metams iki santaupų pasiėmimo termino, investuoti į akcijas ar obligacijas.

Tiesa, prieš tai reikia labai gerai pasiskaičiuoti, kiek tokios investicijos ir taupymo būdai kainuos. Mat daugelis tėvelių neapgalvotai pasirašo sutartis su fondais, o vėliau pamato, kad dar turi sumokėti už vieną ar kitą paslaugą, ir pirminė numatyta taupymo suma dar padidėja. Be to, nevertėtų investuoti ir visos sukauptos sumos, ypač jei ji didelė, nes neturint patirties galima patirti rimtų nuostolių ir prarasti pinigus.

Anot J.Varanauskienės, rūpinantis vaikų ateitimi nereiktų pamesti galvos. Jos nuomone, jaunimas gali studijoms pasiskolinti iš bankų, kurie suteikia paskolas su valstybės parama ir garantija. O, be to, jie gali vasarą padirbėti ir pataupyti pragyvenimui. Taip sukasi iš padėties tikrai nemaža dalis studentų, neretai tokios patirties turi ir jauni tėvai, baigę studijas be savo tėvų paramos. Daugelis jų būtent taip ir įgijo darbo bei savarankiško gyvenimo patirties.

Patirtis: nesėkmingos paieškos

Portalo skaitytojas Linas Lisauskas teigė, kad "iššukavo" kone visas sostinėje esančias didžiąsias draudimo bendroves ieškodamas efektyvių ilgalaikių taupymo galimybių. Domėjosi ir bankų siūlomais tiek investiciniais, tiek kaupiamaisiais gyvybės draudimo produktais, tačiau taip ir nerado palankiausio taupymo būdo.

"Gimus dukrytei, su žmona ne kartą bandėme surasti efektyviausia būdą, kaip taupyti jos ateičiai. Visaip skaičiavome ir priėjome išvadą, kad apdrausti gyvybės kaupiamuoju draudimu neapsimoka, nes stipriai nuvertės pinigai. Be to, kas gali pasakyti, kas bus po dešimties metų? Ar ta draudimo bendrovė nebankrutuos, kai man ir tūkstančiams kitų žmonių reikės atsiimti sukauptus pinigus? Juk čia Lietuva, čia lietūs lyja. Visko gali būti. Liks žmonės be nieko kaip ir su rubliais buvo", – samprotavo jaunas tėvas.

Pasak jo, su investicijomis dar rizikingiau. Jis pasakojo, kad prieš pat krizę sugalvojo pažiūrėti kaip veikia investiciniai fondai, ir nusprendė kas mėnesį iš algos skirti po 100 litų. Pasak jo, pats akcijų rinkos neišmanė, tad pinigus patikėjo banko fondo valdytojams.

"Pirmais mėnesiais akcijos, kad ir nedaug, bet uždirbo. Vėliau prasidėjo finansų krizė, o dar po kelių mėnesių patikrinęs sąskaitą pamačiau, kad iš mano investuotų 400 litų liko vos pusė sumos. Kai pasakiau, kad noriu nutraukti sutartį ir atsiimti pinigus, bent jau tuos, kurie liko, man pasakė, kad už sutarties nutraukimą teks susimokėti, tad nebūtų likę ir šimto litų. Vienintelė išeitis buvo kurį laiką nemokėti įmokų, kad už sutarties nevykdymą pats fondas nutrauktų sutartį", – dėstė vyras.

Šios patirties L.Lisauskui užteko, kad įsitikintų, jog nebenori žaisti su investicijomis. Jo nuomone, jei jis nebūtų nutraukęs sutarties, po kurio laiko galbūt investuojami pinigai vėl būtų davę šiokio tokio pelno. Tačiau nuolat didinant investicijas ir praradimas gali būti skaudesnis. Mat uždarbio garantijos čia nėra. Per vieną naktį pinigai gali tiesiog ištirpti.