Didėja įsiskolinimai už šildymą

Po šalčių šoktelėjusios sąskaitos už šildymą didina Lietuvos gyventojų, įmonių ir įstaigų skolas už šilumą.

Kai kuriuose šalies miestuose įsiskolinimai, palyginti su pernykščiais, pašoko nuo 10 proc. iki ketvirtadalio. Dalis skolų tempiasi dar nuo praėjusio šildymo sezono, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Pasak sostinei šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos“, šiemet nuo šildymo sezono praždios iki dabar susikaupusios skolos ūgtelėjo maždaug 10 procentų.

„Jeigu kalbėtume apie Vilnių, įsiskolinimas yra 40 mln. litų. Jeigu lygintume absoliučiais skaičiais su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – būtų 36 mln. Įvertinant tai, kad Vilniuje yra 195 tūkst. butų, vienam butui tenka 200 litų skola“, – sako „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Pasak R. Germano, daugiau nei pusė skolos tenka įvairioms įstaigoms ir įmonėms. Esą iš pastarųjų nemaža dalis restruktūrizuojamos arba bankrutuoja.  

Kaune skolos šilumininkams šiemet taip pat pūtėsi. „Įsiskolinimas sudaro apie 68 mln. litų, bet reikia būtinai pabrėžti, kad 90 proc. – senos, besivelkančios skolos. Tas padidėjimas yra maždaug iki 15 proc. Be jokios abejonės, tai lėmė didesnės negu buvome įpratę gruodžio mėnesio sąskaitos“, – teigia „Kauno energijos“ atstovas spaudai Ūdrys Staselka.

Skolos augo ir Klaipėdoje. Čia bendra gyventojų, įmonių bei biudžetinių įstaigų skola, palyginti su pernai, pašoko daugiau nei penktadaliu – nuo maždaug 12 mln. iki 15 mln. litų. Prieš porą metų skolos buvo perpus mažesnės.

„Gyventojų skolos šiuo metu sudaro apie 70 proc. Didžiausia problema yra socialinio būsto nuomininkai, kurių skolos yra didžiausios ir dabar sudaro apie 1,5 mln.“, – sako „Klaipėdos energijos“ Skolų valdymo grupės vadovė Daiva Drungilienė.

Dar daugiau – pusantro karto – išaugo įsiskolinimai Šiauliuose. Čia klientai šilumos tiekėjui vėluoja sumokėti 24 mln. litų. Beveik 17 mln. iš jų skolingi darželiai, mokyklos ir kitos biudžetinės įstaigos.  

Bendrovė „Litesko“, šilumą tiekianti Alytuje, Marijampolėje, Kazlų rūdoje, Telšiuose, Druskininkuose, Palangoje, taip pat teigia, kad jos vartotojų pradelsti mokėjimai išaugo maždaug dešimtadaliu – iki 10 mln. litų.

Šalies šilumininkai spėja, kad skolų kuprą dar padidins sąskaitos už vasarį, kurios dėl šalčių turėtų gerokai viršyti sausio sąskaitas. Tačiau tradiciškai, šildymo sezonui pasibaigus, skolos grąžinamos sparčiau.

Tiesa, kai kuriuose rajonuose vartotojai ir šiemet moka tvarkingiau nei pernai. Pavyzdžiui, „Panevėžio energija“, centralizuotai šilumą tiekianti Panevėžyje, Kėdainiuose, Rokiškyje, Kupiškyje, Zarasuose, Pasvalyje, teigia, kad jos klientų skolos šiemet kovo 1-ąją, palyginti su pernai, sumažėjo 7 mln. arba daugiau nei ketvirtadaliu.

Apskritai šilumininkai linkę daryti išvadą, kad skolas greičiau linkę grąžinti mažesnių miestų gyventojai.

Šilumos tiekėjų asociacija prognozuoja, kad šiemet šilydymo sezono pabaigoje skola šilumininkams visoje Lietuvoje gali siekti 210 mln. litų ir bus maždaug 16 proc. didesnė nei pernai.