Prancūzijoje prasidėjo teismo procesas dėl nekokybiškų krūtų implantų

Prancūzijoje trečiadienį prasidėjo vienas didžiausių per jos istoriją teismo procesų, kurio metu penki kompanijos PIP vadovai bus teisiami dėl nekokybiškų krūtų implantų, visame pasaulyje sukėlusių išgąstį dėl moterų sveikatos.

Daugiau kaip 5 tūkst. moterų kaltina PIP 73 metų įkūrėją Jeaną-Claude'ą Masą (Žaną Klodą Masą) ir dar keturis asmenis sukčiavimu sunkinančiomis aplinkybėmis.

Manoma, kad maždaug 300 tūkst. moterų 65 valstybėse turi tokius krūtų implantus, kurių plyšimo tikimybė yra dvigubai didesnė nei kitų firmų implantų.

2011 metais pasklidusios naujienos apie nekokybiškus implantus sukėlė išgąstį visame pasaulyje, tačiau įvairių šalių sveikatos apsaugos pareigūnai sakė, kad tie implantai nėra toksiški ir nedidina krūties vėžio rizikos. Prancūzijoje pradėtas 10 metų periodo tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti ilgalaikius padarinius.

Daugiau kaip 4 tūkst. moterų pranešė apie minimų implantų plyšimus; vien Prancūzijoje 15 tūkst. moterų PIP implantai buvo pakeisti.

Šimtai nukentėjusiųjų ir maždaug 300 advokatų turėtų dalyvauti teisme Marselyje Prancūzijos pietuose, netoli PIP buvusios būstinės.

Pareigūnai posėdžius perkėlė į šio uostamiesčio suvažiavimų centro salę, kurioje telpa 700 žmonių, ir skyrė dar tris sales, kuriose proceso vaizdo transliaciją galės stebėti dar daugiau kaip 800 žmonių.

Proceso logistikos kaina bus maždaug 800 tūkst. eurų.

Atsakovams gresia kalėjimas iki penkerių metų, o teismo procesas turi trukti iki gegužės 17 dienos.

Nukentėjusios moterys sako, kad trokšta pamatyti, kaip PIP atstovai atsako už jų patirtas traumas.

„Net jeigu ir ne visos moterys patyrė reikšmingų fizinių ar psichologinių padarinių, jos visos buvo pažymėtos visam gyvenimui“, - sakė 56 metų Joelle Manighetti (Žoel Manigeti), kuri įveikė krūties vėžį, o po krūties pašalinimo operacijos gavo PIP implantą.

J.-C.Masas, buvęs keliaujantis pardavėjas, kuris medicinos versle pradėjo nuo vaistų pardavinėjimo, PIP įsteigė 1991 metais, siekdamas pasinaudoti klestinčia kosmetinių implantų rinka.

Jo kompanija tapo trečiąja pagal svarbą implantų tiekėja pasaulyje, bet sulaukė tiriamų žvilgsnių, nes plastikos chirurgai pradėjo pranešinėti apie neįprastai dažnus jos produktų plyšimus.

Vėliau sveikatos apsaugos pareigūnai išsiaiškino, kad jis sutaupė milijonus eurų 75-iuose proc. implantų panaudodamas pramoninį silikoną. PIP implantai buvo uždrausti, o pati kompanija galiausiai buvo likviduota.

PIP eksportavo daugiau kaip 80 proc. savo implantų; pusė jų buvo tiekiama Lotynų Amerikai, maždaug trečdalis - kitoms Vakarų Europos valstybėms, maždaug 10 proc. - Rytų Europai, o likusi dalis - Artimiesiems Rytams ir Azijai.

Prancūzija yra vienintelė didelė šalis, kompensavusi tų implantų pakeitimą juos turėjusioms moterims, tačiau tai procedūrai buvo nustatyta 4,2 tūkst. eurų riba.

Daugelis ieškovių viliasi, kad teismo procesas atvers duris tolesnėms kompensacijoms, taip pat - ir kitose šalyse.

Kai kurių ieškovių advokatai ragino taip pat pateikti kriminalinius kaltinimus plastikos chirurgams ir implantus naudoti leidusiai Vokietijos saugumo standartų firmai.

Tai vokiečių kompanijai, „TUV Rheinland“, Prancūzijoje iškelta atskira civilinė byla, joje daugiau kaip 50 mln. eurų reikalauja PIP platintojai iš Bulgarijos, Brazilijos, Italijos, Sirijos, Meksikos ir Rumunijos, taip pat - tūkstančiai nukentėjusiųjų.

Ieškovėms iš Venesuelos Marselio baudžiamojoje byloje atstovaujantis advokatas Arie Alimi (Arijė Alimi) sakė, kad Europos Sąjunga taip pat turėtų būti priversta įkurti kompensacijų nukentėjusiesiems fondą, nes jos „silpna“ kontrolė „yra šios nelaimės priežastis“.