Armėnijoje minimos 98-osios genocido metinės, kai valdant Osmanų imperijai nužudyti šimtai tūkstančių armėnų. Turkija iki šiol neigia, kad tai buvo genocidas, teigia, kad tai – dalis per Pirmąjį pasaulinį karą vykusių kovų. Iki šiol šis istorinis klausimas – pleištas tarp Armėnijos ir Turkijos.
Minėdami genocido metines armėnai ragina pasaulį pripažinti, kad 1915–1917 metais – Osmanų imperijos vykdytos masinės žudynės, per kurias žuvo 1,5 mln. jų tautiečių, buvo genocidas, kruopščiai suplanuotas osmanų vadovybės. Turkija tai neigia, tvirtindama, kad žuvo 300–500 tūkstančių armėnų ir maždaug tiek pat turkų. Tai buvo Pirmojo pasaulinio karo aukos, armėnams sukilus prieš Osmanų imperijos valdovus ir prisidėjus prie įsiveržusių rusų pajėgų.
Sostinės Jerevano centre susirinkę tūkstančiai armėnų minėjo 98-ųjų žudynių metines ir ragino Turkiją pripažinti prieš beveik 100 metų vykdžius genocidą.
„Visa Armėnija, armėnų diaspora ir jaunimas jau keturiolika metų šią dieną uždega deglus ir kovoja dėl teisingumo“, – teigė Armėnijos revoliucinės federacijos atstovas Arturas Kazaryanas.
Daugybė žmonių dalyvavo eitynėse Jerevano gatvėmis iki genocido paminklo, kurio centre dega amžinojo ugnis.
Istorikai teigia, kad armėnų genocidas buvo pirmasis modernus genocidas, planuotas ir vykdytas valstybiniu lygmeniu. Jo iki šiol nepripažįsta Turkija ir kai kurios kitos šalys.
Manoma, kad Turkija atsakomybės prisiimti nenori, bijodama sustiprinti kitų tautinių mažumų, pavyzdžiui kurdų, nepriklausomybės siekimą. Turkų ir armėnų konfliktas gvildenamas užsienyje – pripažinę genocidą tampa armėnų draugais, tačiau kartu ir turkų pasipiktinimo taikiniu. Prancūzijoje priėmus įstatymą, kuriuo draudžiama neigti armėnų genocidą ir už tai numatomos griežtos bausmės, turkai buvo įšaldę santykius su Paryžiumi. Tiesa, vėliau įstatymas atšauktas.
Turkija ir Armėnija diplomatinių santykių nepalaiko nuo 1993 m. Ankara uždarė sieną su kaimyne dėl krikščioniškos Armėnijos ir musulmoniško Azerbaidžano karo dėl Kalnų Karabacho.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balsavusiųjų apklausa: pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture pirmauja M. Ciolacu
Proeuropietiškų pažiūrų socialdemokratas ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmavo sekmadienį vykusiame pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture, rodo dvi balsavusiųjų apklausos, paskelbtos pasibaigus balsavimui. ...
-
Kalėdinė magija jau gaubia pasaulio miestus
Nepaisant visos komercijos, Kalėdų magija jau gaubia įvairiausius pasaulio miestus – nuo Kopenhagos ir Vienos iki tolimojo Honkongo ir net Tokijo. Nors iki tikrųjų Kalėdų dar visas mėnuo, jų gerbėjai jau švenčia. ...
-
Kandidatas į JAV nacionalinio saugumo patarėjus ragina nutraukti karo Ukrainoje eskalaciją
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kandidatas į nacionalinio saugumo patarėjo postą Mike'as Waltzas (Maikas Volcas) sekmadienį paragino nutraukti Rusijos karo Ukrainoje eskalavimą ir pakvietė abi šalis sėsti prie...
-
Izraelis paskyrė B. Netanyahu sąjungininką naujuoju ambasadoriumi JAV
Izraelio vyriausybė sekmadienį pranešė pritarusi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu sąjungininko Yechielio Leiterio paskyrimui šalies ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. ...
-
Turkijos prezidentas siekia plėsti prekybą su Rusija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė norintis plėsti Ankaros ir Maskvos prekybą. ...
-
Kremlius: J. Bidenas žlugdo D. Trumpo taikos planus
Kremlius kaltina kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administraciją žlugdant būsimo šalies vadovo Donaldo Trumpo planus išspręsti Ukrainos konfliktą. ...
-
J. Borrellis Libane paragino nedelsiant nutraukti ugnį kare tarp „Hezbollah“ ir Izraelio
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borellis (Žozepas Borelis), atvykęs į Libano sostinę derybų, paragino „nedelsiant sudaryti paliaubas“ kare tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“. ...
-
Tarpiniai rezultatai: Bazelio rinkėjai pritarė 2025-ųjų „Eurovizijos“ finansavimui1
Šveicarijos Bazelio miesto rinkėjai sekmadienį pritarė, kad 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti būtų skirta beveik 38 mln. eurų, rodo tarpiniai rezultatai, gauti netrukus po balsavimo pabaigos. ...
-
M. Podoliakas: V. Putino grasinimai yra absoliučios baimės išraiška
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas „absoliučios baimės“ išraiška pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. ...
-
Klimato konferencijoje patvirtinta anglies dioksido kreditų sistema
Klimato konferencijoje COP 29 šalys šeštadienį susitarė priimti 6 straipsnį, kuriuo sukuriamos rinkos, kuriose būtų galima prekiauti anglies dioksido taršos teisėmis. ...