STT užsiundė konkurentai?
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tirdama galimą kraujo plazmos aferą, neaplenkė ir Kraujo donorystės centro (KDC). Jo vadovas mano, kad tyrimas gali būti skirtas susidoroti su centru.
Baiminasi dėl ateities
KDC būstinėje Kaune STT agentai svečiavosi visą ketvirtadienį. Išeidami jie išsinešė dokumentus, susijusius su plazmos išvežimu į Austriją, nusikopijavo informaciją iš centro direktoriaus Artūro Jono Venslausko kompiuterio.
Donorystės centro veiklos pareigūnų vizitas neparalyžiavo, įstaigos atstovai neabejoja, kad tyrimas nenuves prie konkrečių kaltinimų, tačiau baiminamasi dėl įstaigos ateities. Iš valstybės už atliktus darbus kelių milijonų reikalaujantis A.J.Venslauskas praėjusių metų pabaigoje "Kauno dienai" buvo užsiminęs apie įtarimus, kad su jo vadovaujama įstaiga norima susidoroti. Po STT reido KDC vadovas tapo ryžtingesnis.
Išvežė tonas plazmos
Iš kraujo verslą darančios Lietuvos bendrovės šalies ligoninėms privalo pateikti plazmą ir eritrocitus. Ligoninės sunaudoja visą pastarųjų masę, tačiau plazmos poreikis kur kas mažesnis. Kraujo centrams jos lieka beveik pusė. Plazmą galima sunaikinti arba išvežti perdirbti į medikamentus, kurie vėliau parvežami atgal į šalį. Valstybė įsipareigojusi mokėti už plazmos išvežimą, o kitą dalį pinigų centrai susirenka pardavę parvežtus iš plazmos pagamintus produktus.
KDC plazmą į Austriją pradėjo vežti 2007 m. pabaigoje. A.J.Venslauskas teigia, kad nuo to laiko išvežta beveik 10 t plazmos, tačiau už ją negauta nė lito. Todėl jos perdirbimas Austrijoje dar nepradėtas.
"Negavome nė cento. Ką galėjome iššvaistyti? Žalą patyrėme mes", – teigė A.J.Venslauskas.
Patikrinimas po patikrinimo
Pirmą kartą pinigų už išvežamą plazmą KDC ėmė reikalauti praėjusių metų pradžioje. Pinigų klausimą teko atidėti, nes įstaigos veikla susidomėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Centras vylėsi, kad pinigus atgaus po kelis mėnesius trukusio tyrimo, tačiau vėliau užgriuvo prokurorai.
Nė viena tarnyba griežtų pažeidimų nerado. Praėjusių metų rudenį pradėta kalbėti, kad pinigų iš valstybės negaunantis KDC gali sustabdyti savo veiklą.
Po Seimo rinkimų A.J.Venslauskas vylėsi, kad klausimas dėl atlygio už išvežtą plazmą greičiau pajudės pasikeitus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovams. Pastarieji subūrė specialią komisiją, kuri iki vasario 27 d. žadėjo išsiaiškinti padėtį ir paskelbti savo verdiktą, tačiau vasario 26 d. tyrimą pradėjo STT. Pinigų mokėjimo klausimas vėl atidėtas neribotam terminui.
"Kai tik ateina laikas su mumis atsiskaityti, iškart pradedamas naujas tyrimas. Kažkas bando sustabdyti skolų grąžinimą", – įsitikinęs KDC direktorius.
Jis baiminasi, kad KDC netaptų konkurencijos auka. A.J.Venslausko teigimu, taip pat į užsienį (Vokietiją) plazmą vežantis Nacionalinis kraujo centras pinigus už išvežimą gauna.
"Aš čia įžvelgiu stambių užsienio farmacinių kampanijų interesą", – išplatintame pranešime spaudai skelbia A.J.Venslauskas.
Maždaug pusę Valstybinės ligonių kasos skolos KDC sudaro pinigai už pateiktą kraują ligoninėms. Centras per metus turi pateikti tam tikrą kiekį kraujo gydymo įstaigoms. Jei yra poreikis, privalo pateikti viršplaninio kraujo. Dėl jo kyla aistros. Kai kurie SAM atstovai sako, kad KDC negali įrodyti, jog viršplaninio kraujo poreikis buvo.