Pasikėsinimu įžeisti Prezidentą kaltinamas kaunietis Vytautas Stanaitis leido sau tyčiotis ir iš teismo.

Dėsninga atomazga

„Vaikščiosiu laisvėje ilgai, kad ir kaip kas nors to nenorėtų!“ – tai tik viena replikų, nuskambėjusių vakar Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje iš V.Stanaičio lūpų. Po jos V.Stanaičiui už nepagarbą teismui skirta 200 litų bauda.

Turint galvoje, kuo kaltinamas šis Kuršių gatvėje gyvenantis 30 metų bedarbis, gal ir nereikėtų stebėtis. Prieš 7 mėnesius Lietuvos Respublikos Prezidentūros elektroniniame pašte Prezidento referentė aptiko Vytauto Stanaičio vardu pasirašytą ištrauką iš prieš 100 metų Maironio sukurtos poemos „Jaunoji Lietuva“. Neva Vasario 16-osios proga atsiųstas sveikinimas prasidėjo žodžiais: „O tu, kurs lietuvio tik vardą nešioji…” Jis baigėsi beveik prakeiksmu: „Tegul tave ateitis tolimoji minės tik kaip išgamą mūsų dienų!“

„Su nepriklausomybės diena!” – tokia buvo šio „sveikinimo“ pabaiga.

Nekaltas naujadaras

Vadovybės apsaugos departamentas netruko nustatyti, kad šis „sveikinimas“ išsiųstas iš personalinio socialinių mokslų magistrantės, dirbančios vienuose Pravieniškių pataisos namuose psichologe, kompiuterio. Tuo metu ji gyveno su už išžaginimą jau teistu V.Stanaičiu. Ikiteisminio tyrimo metu šis prisipažino išsiuntęs Prezidentui tokį laišką. Nieko įžeidžiančio panaudotame ketureilyje jis teigė nematantis.

Tą patį V.Stanaitis vakar bandė įrodinėti ir teisme. Neva žodis „išgama“ kilęs iš žodžių junginio „iš gamtos“. Remiantis tokia logika, išgamos – mes visi.

Tačiau Dabartinės lietuvių kalbos žodynas šį žodį šifruoja visai kitaip: „išsigimėlis, degeneratas, kuris išsižada tėvynės”. Kaltinamajam pasikėsinimu įžeisti Prezidentą tai buvo naujiena. Kaip ir teisme pagarsintas jo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu. Vakar V.Stanaitis jau niekaip negalėjo prisiminti, ar siuntęs Prezidentui tokį „sveikinimą“.

Nuo vilko - ant meškos

Savo replika, išsprūdusia po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo teisme, kaltinamasis, atrodo, susikurpė sau dar vieną baudžiamąją bylą. Jis tvirtino, kad policijos tyrėjas suklastojo jo parodymus: „Neprisimenu, kad būčiau tokius davęs.“

Prokurorui teismas pavedė pradėti dėl to ikiteisminį tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba tyrėją (už dokumentų klastojimą), arba patį V.Stanaitį (už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą). Už tai, kaip ir už Prezidento ar kito valstybės tarnautojo įžeidimą, gresia bauda nuo 260 iki 13 tūkstančių litų, arba areštas nuo 15 iki 90 parų, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras pasiūlė skirti V.Stanaičiui gana griežtą vienų metų laisvės atėmimo bausmę, tiesa, atidedant jos vykdymą metams ir šešiems mėnesiams.

Priminsime, pernai panašiu būdu įžeisti Prezidentą pasikėsinęs 41 metų statybininkas iš Karmėlavos buvo nubaustas 1000 litų bauda. Tiesa, jis, priremtas įkalčių, kurių užtektinai ir V.Stanaičio byloje, prisipažino padaręs šį nusikaltimą. Jurijui Borisovui už grasinimą Prezidentui Rolandui Paksui buvo skirta dešimt tūkstančių litų bauda. Bausmė, numatyta už grasinimą valstybės tarnautojui, - tokia pati kaip ir už jo įžeidimą.

Demokratijos auka

Kadangi V.Stanaičio sveikinimas neperėjo budrios Valdo Adamkaus referentės „filtro“, jam pareikštas kaltinimas tik dėl pasikėsinimo įžeisti Prezidentą.

„Pasikėsinimas įžeisti – tai nieko nesakantis kaltinimas. Juk neįžeidžiau. Be to, laisvoje šalyje egzistuoja žodžio laisvė, todėl man pareikštas kaltinimas yra nepagrįstas“, - įrodinėjo V.Stanaitis, reikalaudamas jam iškeltą bylą nutraukti.

Panašiai jis replikavo ir apie savo teistumą dėl išžaginimo, padaryto grupėje. Ir dėl jam iškeltos, bet vėliau nutrauktos bylos dėl neteisėto disponavimo narkotikais turint tikslą šiuos platinti. Ir dėl net 34 nuobaudų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (net kelis kartus vairavo neblaivus, 50 km viršijo greitį, vairavo be teisių, kai šios galų gale buvo atimtos). V.Stanaitis neslėpė nesusimokėjęs nė vienos jam skirtos baudos. „Pas mus demokratija!” – tyčiojosi teisiamasis iš Lietuvos įstatymų.

Brolio šešėlis

Anot V.Stanaičio, visas šis nuobaudų šleifas – tai intensyvus puolimas prieš jį, kaip ir draugės kompiuterio, iš kurio kaip įtariama, išsiųstas laiškas Prezidentui, paėmimas. „Jame buvo visa medžiaga apie Norvegijoje žuvusį mano brolį. Tai akivaizdus susidorojimas!“ – tvirtino kaltinamasis.

Kaip ikiteisminio tyrimo metu prasitarė teisiamojo draugė, dėl mįslingos brolio žūties jis rašęs į įvairias Lietuvos institucijas, taip pat ir į Prezidentūrą. Iš niekur nesulaukė atsakymo.

„Tokioje situacijoje Maironis dar nėra buvęs“, - teigė teismui kaip specialistė į jį iškviesta Maironio literatūros muziejaus skyriaus vedėja, sutikusi su vieno teismo dalyvių pastebėjimu, kad vienintelis geras dalykas šioje byloje – jog Maironis neužmirštas. Jo žodis gyvas ir po 100 metų. Nuosprendis – po savaitės.