Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Kur dingo Volteris?
2009-01-24
Gediminas Jankauskas
79-ąjį gimtadienį greit švęsiantis aktorius ir režisierius Clintas Eastwoodas yra tokios puikios kūrybinės formos, azartiškas ir darbštus, kad jam galėtų pavydėti patys jauniausi kolegos.
Nepavargstantis C.Eastwoodas
2006-aisiais viena po kitos pasirodė dvi monumentalios C.Eastwoodo karinės dramos "Mūsų tėvų vėliavos" ir "Laiškai iš Ivo Džimos". Abi pasakojo apie tuos pačius Antrojo pasaulinio karo įvykius. Tik pirmajame žūtbūtinis mūšis dėl strategiškai svarbios Japonijos salos Ivo Džimos pateiktas amerikiečių akimis, o "Laiškai iš Ivo Džimos" – ne mažiau emocinga "kitokia tiesa", liudijanti didvyrišką japonų pasipriešinimą agresoriams.
Panašią padėtį regime ir dabar. Kovo pabaigoje (jau po "Oskarų" dalybų) matysime filmą "Gran Torrino". O dabar galime pažiūrėti "Oskarams" nominuotą "Laumės vaiką".
Praeitis neromantizuojama
1928-ųjų Los Andželas. Po metų prasidės didžioji ekonomikos depresija, bet kol kas amerikiečiai mėgaujasi paskutiniaisiais džiazo epochos teikiamais malonumais. Filmo autoriai preciziškai tiksliai atkuria tuometį gyvenimą, bet tai nebe egzotiškas retro kinas, o greičiau gilaus psichologinio apibendrinimo studija, atlikta žvelgiant iš dabarties pozicijų.
Saulėtą popietę vieniša motina Kristina Kolins devynerių metų sūnui Volteriui įspraudžia į delną dešimt centų ir išleidžia į kiną. Moteris dar nežino, kad mato Volterį paskutinį kartą. Kristina puola į paniką sūnui negrįžus jau pirmą vakarą. Juk dar visai neseniai Los Andželą buvo sukrėtęs baisus nusikaltimas – kažkoks psichopatas buvo pagrobęs dvylikametę Merion Parker ir reikalavo už ją išpirkos. O mergaitė tuo metu jau buvo nužudyta.
Policininkai į motinos maldavimus padėti reaguoja be didelio entuziazmo. Jiems darbų ir taip per akis: artėja mero rinkimai, mieste pilna neišspręstų problemų, o čia dar spauda atakuoja reportažais apie korupciją valdžios organuose. Surasti dingusį berniuką, žinoma, būtų didelis pliusas – atkleistas bent vienas rezonansinis nusikaltimas teigiamai paveiktų bauginamų pranešimų įkaitintą atmosferą.
Po pusmečio paieškų policija grąžina motinai pražuvėlį, rastą kažkur Ilinojaus valstijoje. Blyksint fotoreporterių aparatams valdžios pareigūnai perduoda Kristinai berniuką, kuris save vadina Volteriu Kolinsu. Džiūgauja visi, išskyrus motiną. O ši atkakliai kartoja, kad tai ne jos vaikas. Kas iš to, kad berniukas žino tikslų Kristinos adresą. Motinos širdies apgauti neįmanoma. Juolab kad pražuvėlis keliais coliais mažesnis ir dar pagal žydų paprotį apipjaustytas. Bet policijai ir šeimos gydytojui šie argumentai neatrodo rimti. Nurimti nenorinčią motiną nusprendžiama paskelbti nevisaprote ir izoliuoti nuo visuomenės.
Pakeistas ne tik vaikas
Vien šių siužeto įvykių visiškai pakaktų kraują gyslose stingdančiam trileriui. Bet C.Eastwoodui tai būtų pernelyg lengva užduotis. Kol žiūrovai atidžiai seka fantasmagoriškos istorijos peripetijas, filmas nepastebimai (ir ne vieną kartą) keičia žaidimo taisykles.
Vaiko pakeitimo byloje nėra jokios mistikos. Tiesiog iš spaudos sužinojęs apie niekaip nesurandamą Kristinos Kolins sūnų, apsišaukėlis dvylikametis Artūras Hačinsas sumanė pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi ir persikraustyti į Los Andželą tikėdamasis, kad Holivude pamatys savo mylimiausią vesternų aktorių Tomą Miksą.
O kurgi dingo tikrasis Volteris? Į šį klausimą bus atsakyta žiauraus trilerio stiliumi. Šioje filmo dalyje svorio centru tampa istorija apie psichopatą, tykojusį lengvabūdiškų mažamečių aukų ir jas brutaliai žudžiusį nuošalioje fermoje.
Kai sadistas bus suimtas, prasidės tradicinė amerikietiška teismo drama su teatrališkais Temidės rūmų ritualais, skelbiamu verdiktu ir su visomis smulkmenomis parodyta įvykdoma mirties bausme. Su šia kriminaline byla vyksta ir kitas teismas, kuriame pelnyto atpildo sulaukia korumpuoti valdininkai, pamynę konstitucines vargšės Kristinos Kolins teises ir apriboję jos laisvę.
Štampų neišvengta
Teisingumas triumfuoja net du kartus, o to vienam filmui daugoka. Todėl antroji filmo pusė dvelkia holivudinio kino štampais, kurie priverčia ir gerus aktorius tenkintis viena spalva. Angelina Jolie labiau įsimena ne vaidyba, o stilingais retro drabužiais ir ryškiai raudonomis lūpomis. Jasonas Butleris Harneris maniaką Gordoną Nortkotą vaidina pernelyg isteriškai, todėl justi daug nenatūralių gaidų. Net universalusis Johnas Malkovichius atlikdamas gerojo pastoriaus vaidmenį nepastebimai nuslysta į ryškų teatrališkumą.
O gal visi šie akį rėžiantys dalykai kaip tik ir yra visai logiški? Juk filmo veiksmas rutuliojasi 1928-aisiais, kai kinas dar tik žengė iš "didžiojo nebyliojo" eros į garsinį raidosys etapą. Gal C.Eastwoodas tuo dar labiau norėjo pabrėžti, kad filmo įvykiai absoliučiai realūs?
"Laumės vaikas" ("Changeling") ****
Drama. JAV, 2008 m. Rež. C.Eastwoodas. Vaidina A.Jolie, J.Malkovichius, Colmas Feore’as, Michaelas Kelly, Jeffrey Donovanas, Frankas Woodas.
veiksmas 2
humoras 0
įtampa 2
erotika 0
siaubas 2
