Kai skanu tai, kas nesveika


2008-11-22
Simona Žemaitytė
Kai skanu tai, kas nesveika

Solistė, LTV projekto "Triumfo arka" dalyvė Ieva Prudnikovaitė dievina žalią mėsą, dešrų odeles ir apkepėlių plutas. O patiekalų kokybę jai padeda įvertinti šuo.

Pietų – pas tėvus

Draugai I.Prudnikovaitę kartais vadina maisto pūdytoja: nors namo ji visuomet grįžta su maisto pilnais maišais ir kimšte prikemša mažytį šaldytuvą, gamina itin retai. Liūdna virtuvės statistika byloja: bent pusė šaldytuvo turinio liks nepanaudota...

Sulaukusi svečių ir šnekučiuodamasi su jais, I.Prudnikovaitė kartais pagamina kokį patiekalą, tačiau labiau džiaugiasi, jei iniciatyvą gaminti jos virtuvėje rodo bičiuliai. Maistą ruošia ir merginos mama bei tėtis, tad gana dažnai Ieva užkąsti užsuka pas juos. Pasak Ievos, daugiausia eksperimentuoja tėtis – operos dainininkas Vladimiras Prudnikovas. Išskirtinės jo sriubos, į kurių sudėtį kartais įeina net mandarinai. Mergina prisiekinėjo, kad tų patiekalų skonis visuomet puikus.

Beje, "firminis" Prudnikovų šeimos receptas – burokėliais įdarytas karpis. Apie šį patiekalą jau žino visi šeimos draugai. I.Prudnikovaitė teigė, kad labai pasistengusi galėtų karpį paruošti ir pati, tačiau mamos konsultacijos tikrai reiktų.

Šuns atliekama "ekspertizė"

I.Prudnikovaitė "TV dieną" pakvietė į savo mėgstamą sostinės restoranėlį "Blusynė". Miniatiūrinis restoranas-baras dainininkę žavi ne tik jaukia atmosfera, bet ir puikiu, visuomet šviežiai paruoštu maistu. Čia I.Prudnikovaitė yra išbandžiusi daug ką – nuo sriubų iki egzotiškų patiekalų iš jūros gėrybių. Tačiau šįkart užsisakė vištienos apkepėlę su ryžiais ir taurę ispaniško raudonojo vyno. Patiekalą ragauti pradėjo nuo prikepusios plutelės ties dubenėlio briauna, mat dievina kepinių kraštelius ir mėsos odeles. "Žodžiu viską, kas nesveika", – apibendrino pašnekovė.

Patiekalu "Blusynėje" ji gardžiavosi ne viena, nes greta stalelio pritūpė baro "siela" – prieglaudoje rastas šuniukas Blusa. I.Prudnikovaitė negalėjo atsispirti didelėms gyvūno akims ir mielai su juo dalijosi pietumis. Jai tai – nieko nauja: mergina įpratusi maistu dalytis su augintiniu. Beje, po vieno šuns akibrokšto I.Prudnikovaitė įtikėjo, kad jis – tikras maisto ekspertas. Kartą šuo atsisakė šeimininkės pasiūlyto greitojo maisto restorane pirkto mėsainio, ir ši rimtai suabejojo užkandžio kokybe. "Juk paprastai mano šuo ėda viską", – aiškino dainininkė.

Šaldytuve – sūris

Vaikystėje I.Prudnikovaitė labai nemėgo alyvuogių. Net jų kvapo pakęsti negalėjo. Užtat dabar galėtų jas valgyti kilogramais. Ir nesvarbu, didelės ar mažos, šviesios ar tamsios, su įdaru ar be jo. Merginos šaldytuve visada yra ir sūrių: "Zanavykų", "Džiugo" ir dar kokio nors su mėlynuoju pelėsiu. "Maistas – labai svarbus gyvenimo komponentas, o skaniai pavalgyti yra didžiausias malonumas pasaulyje", – įsitikinusi I.Prudnikovaitė.

Tačiau mergina maistui nėra itin išranki. Pusryčių beveik niekuomet nevalgo. Būna ir tokių dienų, kai per darbus apskritai pamiršta užkąsti. "Žinoma, būtų gerai kažkaip subalansuoti mitybą. Tačiau panašią bėdą turi dauguma žmonių iš muzikos pasaulio. Grįžta namo kokią 11 val. vakare ir pradeda kepti bulves. Tai nelabai sveika, bet organizmas  įpranta", – sakė I.Prudnikovaitė.

Dainininkų rūpesčiai

Mergina prieš koncertus nevalgo nebent dėl jaudulio. Bet dažniausiai stengiasi ko nors užkąsti. Tiesa, ne vėliau nei pusantros valandos iki pasirodymo. "Bent vieną mažą gabaliuką mėsytės ar pusę samčio sriubos. Jėgų vis vien reikia", – sakė I.Prudnikovaitė.
Tačiau net ir sočiai pavalgiusi per pietus, po koncerto visada užsimano riebaus ir kaloringo maisto. "Matyt, daug energijos išeikvoju ir organizmas reikalauja atsargas papildyti", – svarstė itin liaunos figūros dainininkė. Tada salotų neužtenka: I.Prudnikovaitė bėga ieškoti bulvinių blynų, cepelinų, vėdarų ar picos.

Manoma, kad dainininkams prieš koncertą nevalia valgyti riebaus maisto, pavyzdžiui, šokolado, ar riešutų, nes jie apvelia balso stygas. Gėrimus kiekvienas dainininkas renkasi, kaip išmano. "Vieniems patinka šaltas, kitiems –  šiltas, dar kitiems – gazuotas vandenukas. Kai kurie atlikėjai geria daug kavos, arbatos, o dar kitiems reikia penkiasdešimties gramų", – pasakojo I.Prudnikovaitė.

Ji pati renkasi... kokakolą. Ir nors kolegos dėl to stebisi (šis gėrimas taip pat nelabai tinkamas balso stygoms), mergina laikosi savo: šiuo metu jai patinka vaisvandenio saldumas ir teikiama energija.

Delikatesas iš arklienos

I.Prudnikovaitė įsitikinusi, kad negalėtų būti vegetarė – mėsos jai reikia nuolat. Kartais – net žalios. Karpačio, totoriško žlėgtainio ar namuose raugtų šašlykų dainininkė kartais užsimano nenumaldomai. Patį skaniausią karpačio, iš arklienos, ji valgė Slovėnijos sostinėje Liublijanoje. Šį šaldytos mėsos delikatesą, patiekiamą pjaustytą plonais, kone perregimais gabaliukais, su sūriu, daržovėmis, aliejumi ir prieskoniais I.Prudnikovaitė vadina skaniausiu patiekalu pasaulyje.

Dainininkei labai svarbu kasdien suvalgyti bent šaukštą sriubos. Tiesa, valgydama ją, kaip ir kitus patiekalus, I.Prudnikovaitė užsigeria. "Žinau, kad tai labai nesveika, bet man atrodo, kad tai – antrasis patiekalas", – mitybos nuodėmes išpažino mergina.

I.Prudnikovaitės racione yra ir saldumynų. Dabar jų vartoja mažiau, o būdavo, kad per vakarą, skaitydama knygą, ištuštindavo dėžutę šokoladinių saldainių!

Labai gyvos gėrybės

Teatro trupei gastroliuojant Italijoje ir apsistojus viename mažame miestelyje prie jūros, I.Prudnikovaitė paragavo itin egzotiškų jūros gėrybių. Kartą, nuvažiavus maudytis, tėvas nusiuntė merginą ant molo, kur senyvo amžiaus žvejai iš jūros traukė midijas. "Sakė, eik pažiūrėti, ten labai įdomu", – prisiminė ji. I.Prudnikovaitė užkalbino žvejus, o šie dainininkę pavaišino tik ką iš jūros ištrauktomis midijomis. "Jokios citrinos, jokios druskos! Tačiau susikaupiau, suvalgiau, buvo visai skanu. O žvejai man sako: pala pala, – ir į rankas bruka kažkokią didelę austrę. Vos vos ją atidarė, o ten – šaukšto dydžio padaras, koja įsikibęs į kriauklės kraštelį", – pasakojo dainininkė. Žvejų paraginta valgyti mergina ilgai nesiryžo, bet kai vienas jų parodė pavyzdį, I.Prudnikovaitė susikaupė ir prarijo egzotiškąją jūros gėrybę. Juk atsisakyti būtų buvę nemandagu...

Beje, atsidėkodama I.Prudnikovaitė tokį patį "desertą" nunešė ir nuotykį suorganizavusiam tėvui.